article

KLEOPATROS GROŽIO VONIOS

Daugumai gerai žinomos istorijos apie nustabiąją Kleopatrą, kuri savo grožį puoselėjo kasdien mirkdama asilės (asilo patelės) pieno voniose. Žinoma, šiomis dienomis tai tampa nežmoniška prabanga, kurios turbūt jokie SPA ar kurortinės vietos net nebeteikia.

Tačiau pasijausti Kleopatra savo namų vonioje galime kiekvieną mūsų ir ganėtinai paprastai. Pastebėta, kad žmonės, kurie nuolat mirksta karšto vandens voniose jaučiasi sveiki, pilnavertiškiau miega ir pailssi, mažiau streso ir jaučiasi laimingi. Tad kodėl gi neišbandžius alternatyvų?

Vonios ar kitokio pobūdžio maudymosi ritualai pastebimi praeities ir dabarties kitų tautybių žmonių kasdienybėje. Gulėjimas karštu vandeniu pripildytoja vonioje yra sena Japonų tradicija. Įprastai ir renkasi pakankamai aukštą, vanduo būtinai apsemia ir pečius – ši praktika kartojama beveik kiekvieną vakarą.

vadinta Burmos, o dabar Mianmaro sąjunga turi seną įproti plautis vandeniu, semiamu iš kibiro ir pilamo ant nuogos odos. Šią tradiciją 16 apklaustųjų pritaikė ir persikelė gyventi į Australijos miestą Sidnėjų.

Prausimasis jiems asocijuojasi su „priklausymo“ jausmu ir leidžia užmegzti ryšius su šeima, kolegomis ar nepažįstamaisiais.

Pojūtis, kai vanduo kontaktuoja su oda, tampa išraiškinga ir materialia jėga, perkuriant lyčių, klasių, etninius, religinius ir tautinius kūnus. Netgi tie, kurie pilamą vandenį turite dušu, vis tiek išreiškė patogumo ir atsipalaidavimo jautimą.

„Pastebėta, kad žmonės, kurie nuolat mirksta karšto vandens voniose jaučiasi sveiki, pilnavertiškiau miega ir pailsi, mažiau streso ir jaučiasi laimingi. Tad kodėl gi neišbandžius alternatyvų?

kaip galėjo atrodyti Kleopatros vonia

Kaip tai veikia?

Viename tyrimu atrasta, kad gulėjimas vonioje turi didesnį mentalinį ir fizinį pranašumą prieš prausimąsi duše. Būtent mirkstant kūnas patiria hipertermą, hidrostatinį spaudimą, plūdrumą ir klampumą.

Svarbiausias iš veiksnių – hipertermija, dėl kurio sušyla kraujas paviršinėse kraujagyslėse ir pakelia kūno vidinę per cirkuliaciją. Dėl rankų kūno temperatūros karščiui jautrūs neuronai yra sujaudinami, o šalčiui jautrūs slopinami, veikiant termoreguliaciniams centrams pagumburyje.

Tokiu būu simpatinės sistemos nervai slopinami, o parasimpatinės – stimuliuojami.

Širdies dažnis pakyla nuo 40% iki 50%, periferinio O2 kiekis, periferinio CO2 kiekis – šie pokyčiai stimuliuoja metabolizmą ir nereikalingų medžiagų šalinimą, todėl kūnas yra išvalomas ir atgaivinamas.

Oda nuo priklauso kraujotakos aktyvumo, todėl giliosios kraujagyslės aprūpina iš vidaus, o paviršinės iš išorės gaunamas produktas. Dėl to iš teorijos, kad kai kurie vitaminai ar mineralai gali pateikti į kūną ir per odą. Pavyzdžiui, kremais, praturtintais vitaminų A, C ir E ar kitų antioksidantų. Šiek tiek mažiau įrodymų rasta dėl cinko oksido, seleno ir titano dioksido įsisavinimo. Tačiau daugiau tyrimų rasta apie magnio, vario ir seleno prasiskverbimą iš Negyvosios jūros druskos.

KĄ GALI PASIŪLYTI KLEIN ORGANIKA?

Kadangi Klein's Organic stengiasi kurti produktus, nekenkdami gyvūnėliams, todėl siūlomas grožio vonios variantas bus su augaliniu pienu ir dar keliais papildomais Klein's Organic skincare padeda randamais ingredientais. Skamba per daug „veganiškai“? Mes taip nemanome. Pagalvokite... tai būtų asilėlių, ožkų, karvių ar ko kito išnaudojimo, norint iki kaklo būti apsemtai gryno pieno!

Pirmiausia pakalbėkime apie alternatyvą – migdolų pieną , puikiai tinka vietoj gyvulinės kilmės pieno, kuris vis daugiau žmonių alergizuoja. Svarbu tai, kad riešutų pienas turi daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių bei vandenyje tirpių glikozidinių polsterolių (β-sitosterolis, β-sitosterolio-β-D-gliukozidas, stigmasterolis, kampesterolis, brasikasterolis ir ergosterolis).

Sekanti sudedamoji dalis – Epsom druska , kuri pirmiausia atrasta ir pradėta naudoti kaip žaizdas gydantis preparatas (dėl didelio magnio kiekio) net 17 amžiuje. Tai bespalvė kristalizuota magnio–sulfato–hepta–hydrato druska (MgSO4.7H2O), randama kiserite bei epsomite, išskiriama druskingame ir mineralizuotame vandenyje.

Druska atrasta 1618 metais ir paruošta naudojimui

Anglijoje, Epsomo mieste – dėl to gavo tokį pavadinimą.

Medicinoje Epsom druska naudojama gydant: širdies ir kvėpavimo takų ligas, fibromialgiją ir osteoporozę, netgi padeda paankstinti ar pavėlinti priešlaikinį gimdymą. Taip pat „ištraukia“ streso sukeltus toksinus, atpalaiduoja raumenis bei sumažina skausmus.

Grožio srityje Epsom druska randama kosmetikoje, muiluose ir plovikliuose. Naudojama maisto ir vaistų gamyboje, agrikultūros srityje bei kaip emulsija vandeniui skaidrinti ar valyti. Dėl paskutinės priežasties pastebėta, kad Epsom druska tinka kaip mikroorganizmų (bakterijų ir pašalino) slopiklis.

Medicinoje Epsom druska naudojama gydant: širdies ir kvėpavimo takų ligas, fibromialgiją ir osteoporozę, netgi padeda paankstinti ar pavėlinti priešlaikinį gimdymą.

Dar kiti tyrimai rodo, kad Epsom druskos naudojimas šiltame vandenyje sumažina kelių sąnarių skausmus pagyvenusioms moterims; druskoje esantis magnis slopina uždegimas, gerina raumenų bei odos apsauginio barjero funkcijos.

Sekančios dvi sudedamosios dalys yra levandų ir rožių eteriniai aliejai, kurių nuostabus aromatas, manoma, veikia per limbinę sistemą – migdolinį kūną ( angl. amygdala ) ir hipokampą.

Levandų eterinis aliejus gerina geros kokybės, nes veikia raminančiai ir atpalaiduojantys; bendrai pakylėja nuotaiką ir slopina psichologinį stresą, todėl mažina nervingumą ir nerimą; siejamas su autonominės sistemos pokyčiais; skatina smegenyse aplfa bangų dažnius, dėl kurių mieguistumas ir aiškiai depresiniai yra; labai naudingas gydant į skausmą, nes slopina skaumo jausmus tiek suaugusiems, tiek vaikams; sumažinti gimdymo metu patiriamą skausmą; pastebėtas šio aliejaus aktyvumas prieš bakterinės irnės kilmės organizmus.

Rožių eterinis aliejus mėgstamas dėl antioksidacinių ir antibakterinių savybių bei fenolių kiekio. Žinomos kelio Rosa damascena Mill. gėlių ekstraktų formos – absoliutas, eterinis aliejus bei hidrosolis. Tyrime pastebėta, kad dėl didelio tokoferolio ir karoteno kiekių bei antibakterinių savybių rožių ir absoliutų aliejus gali būti kaip natūralūs konservantai maisto, medicinos ir kosmetikos pramonėje. Taip pat rožių (vandens arba eterinio aliejaus) kvapas reikšmingai sumažina juntamo nerimo lygį, pavyzdžiui, pacientams hemodializės etape. Viename iš tyrimų buvo naudojamas rožių eterinis aliejus ir tyrinėjamas jo poveikis miego kokybei, aiškių sapnų matymui ir jų atsiminimui. reikšmingai paveikė tik ryškių sapnų atsiminimą.

Klein's Organic receptai:

Migdolų pieno 1 litras;
Sauja druskų mišinio „Laikas sau“ ( ČIA SIŪLYČIAU PRIDĖTI NUORODĄ Į PRODUKTĄ );
Greipfrutinė ( NUORODA Į PRODUKTĄ ) arba levandų ( NUORODA Į PRODUKTĄ ) vonios bomba;
Rožių žiedlapiai;
Plaukų ( NUORODA Į PRODUKTĄ ) ar dar ir veido kaukė; (SUSTABDYTI)
Keletas žvakučių su raminančiai liepsnojančia ugnele;
Mėgstamiausios daino arba prasmingas filmas, arba įkvepianti knyga rankose;
Ir dar šis tas gražaus...

GULĖJIMO VONIOJE NAUDA IR TINKAMOS APLINKYBĖS

Mažyliai

Pradėkime nuo mažųjų žmogeliukų – kūdikių . Viename tyrime stebėti 100 naujagimių , tirtas jų odos pH, tarp-epiderminis vandens netekimas ( angl. transepidermal water loss, TEWL ) ir drėgmės raginiame sluoksnyje ( angl. hydration of the stratum corneum, SCH ). Mažyliai buvo nardinami į 12,7 cm gylio voneles su 38,3°C vandeniu (arba su skystu prausikliu Johnson & Johnson's). Pastebėtas reikšminhas odos pH, TEWL ir SCH sumažėjimas po pirmojo prausimo, o tai rodo naujagimio odos barjero apsaugines funkcijas.

Senjorai

Keletas tyrėjų pabrėžia, kad viso kūno ar bent tik kojų panardinimas į šiltą/ karštą vonią reikšmingai sumažina nemigos pasireiškimą senyvo amžiaus žmonėms, pagerina komfortą, padidina jų užmigimą, senoliai jaučiasi labiau atsipalaidavę ir geriau pailsėję iš ryto. Užtenka kojas 20 minučių palaiko 39 – 41 °C šilumos vandenyje, apsemiant ~10 centimetrų virš čiurnų. Arba 10 – 15 minučių pagulėti 40,3 ir 41,2°C šilumos vandenyje, likus daugmaž 42 – 106 minučių iki miego.

Netinkama

Teigiama, kad viršijus 45 – 50 °C viso kūno daug žalos neis, galimai bus pakenkta ląstelėms dėl baltymų denatūracijos karštyje, o pridėjus staigų atšaldymą gali atsirasti vazokonstrikcija. Kitame tyrime buvo jaunoms moterims mirti vonioje leidžiama tik menstruacijų folikulinės fazės metu. Dar buvo tirtos ir vyresnio amžiaus moterys – pabrėžta, kad menopauzės metu nepatartina gulėti ilgai ir karštose voniose, nes tuo metu yra didesni kūno temperatūros svyravimai, todėl kūnas gali neadekvačiai reaguoti.

Patariama...

...įsidėmėti, kad žmogaus kūno temperatūra kinta ~0,9 °C lyginant rytinę ir vakarinę būseną, ir pagal tai pasirinktą laiką gulėjimui vonioje. Tai vyksta dėl specifinių ciklų prisitaikymo prie paros ritmo ( angl. circadian rhythm ), kūno toliausia kūno temperatūra pastebima anksti ryte, o aukščiausia –

anksti vakare.

Bendras ilgalaikis poveikis

Maudantis 32 °C šilumos vandenyje nepakito metabolinio aktyvumo lygis ir rektalinė temperatūra, bet sumažėjo: širdies dažnis (ŠSD) 15%, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis 11% ir 12% atitinkamai, plazmos renino aktyvumas, plazmos kortizolio ir aldosterono koncentracija 46%, 34 % ir 17% atitinkamai. Tačiau mirkstant 14 °C temp. vandens plazmos noradrenalino ir kortizolio koncentracija padidėjo net 530 % ir 250 % atitinkamai. Tai reiškia, kad šiltas vanduo sukelia mažiau streso mūsų organizmui nei šaltas vanduo.

Poveikis ŠKS

Turint į širdies nepakankam yra naudinga šiltų vonių sukelta vazodilatacija. Taikant staigaus pilno panėrimo į karštą vandens metodą ilgainiui galima sumažinti širdies dažnį (ŠSD) ir padidinti sistolinę bei diastolinę biventrikulines (SBP ir DBP) funkcijas. Priešingo poveikio (ŠSD padidėjimo ir SBP, DBP padidėjimo) sulaukta 30 min būnant 38,41 ± 0,04°C vandenyje, nepanardinus galvos.

Panėrus į 25 °C ir 34 °C šilumos vandenį iki pečių nepastebėsi skirtumo, bet 40 °C šiluma padidino širdies darbą.

Tai reiškia, kad šiltas vanduo sukelia mažiau streso mūsų organizmui nei šaltas vanduo.

Poveiki kvėpavimo sistemai

Būnant vandenyje iki pečių, kurio temp. yra tarp 25 – 40 °C reikšmingai padidina medžiagų apykaitos greitį, deguonies suvartojimą. Tai reiškia, kad keičiant vandens galima manipuliuoti kvėpavimo raumenų aktyvumu, tuo pačiu ir kvėpavimo sistemos funkcionalumu.

Nervinę sistemą ilgalaikėje perspektyvoje stipriau veikia vėsios ar šaltos vonios, dušai, kambariai, krioterapija. galvos smegenis geriau veikia šilto vandens viso kūno arba kojų vonelės, kadangi jos palaikomas aktyvumas ir homeostazę, padidinant BDNF (smegenų su neurotrofinisus, angl. brain–derived neurotrophic factor ) ir neuronus–stimuliuojančioaus faktoriaus koncentraciją, o sumažinant kortizolio (streso hormono) ) koncentraciją.

Poveikis griaučių – raumenų sistemai

Kojų palaikymas šiltame 44 ± 1°C vandenyje ~45 minutes prieš fizinius pratimus sumažino didžiąją dalį raumenims padaromos mechan-ocheminės žalos – raumenų skausmas, kreatinkinazės aktyvumas, maksimali valinga susitraukimo jėga ir šuolio aukštis.

Šiltos vonios taip pat efektyvios ir saugios sergant fibromialgija, nes pastebėta bendros savijautos ir gyvenimo kokybės ir fizinio funkcionalumo bei kitų psichologinių aspektų pagerėjimas, skausmo ir įtampos, sąstingio ir nuovargio sumažėjimas.

Teigiama, hipertermijos taikymas vandenyje sistemiškai atpalaiduoja raumenis, suminkština kolageną raiščiuose bei sąnarinėse kapsulėse, todėl pagerina bendrą griaučių-raumenų sistemos funkcionalumą.

galvos smegenis geriau veikia šilto vandens viso kūno arba kojų vonelės, kadangi jos raumenų aktyvumo faktorius ir homeostazę, padidina BDNF (smegenų su neurotrofinisus, angl. brain–derived neurotrophic factor) ir neuronus–stimuliuojančioaus koncentraciją, o sumažinant kortizolio (streso hormono) ) koncentraciją.

moteris geria vandenį iš natūralaus ritualinio fontano

Poveikis sistemai

Žinoma, kad labai karšto kompreso laikymas ~ 10 min stuburo juosmeninėje dalyje (kur išsidėsto didžioji žarnų dalis) padidina kraujotaką 156% tame regione, todėl teigiama, kad ir karštos vonios turi panašų poveikį. Vos tik uždėjus karštą kompresą 1,7 karto padidėjus viduriuose girdimų garsų, pagal tai tyrėjai daro, kad šildymas kompresu arba statybiniu karštame vandenyje skatina tuštinimąsi ir peristaltiką. Be to pastebėta, kad šilto vandens vonios reikšmingai sumažina jaučiamus storosios žarnos spazmus, kuriuos kitaip gydoma brangiu gliukagonu arba šalutinį poveikį turinčiu hiosciaminu. Įdomu tai, kad mirkstant vonioje su Negyvosios jūros druskomis reikšmingai sumažino kiekį turint 2 tipo diabeto mielitui.

Poveikis gimdymui

Pirmosios gimdymo stadijos pasinėrus į vandenį sumažinama epidurinės/spinalinės/ paracervikalinės algezijos/ anestezijos metu, o būvimas vandens vonioje neturi šalutinio poveikio vaisiui / nauja ar pačiai moteriai. Pastebėta, kad reikšmingai reikšmingai gimdymo skausmai, moteris tuo metu sėdi vandens vonioje.

Poveikis endokrininei sistemai ryškesnis taikant šalčio terapiją, ledo vonias. Rastas didesnis norepinefrino kiekis, treniruojant pagumburio–hipotės–antinksčių ašies ( angl. hypothalamic–pituitary–adrenal axis, HPA ) sistemą pakartotinai šaldančių priemonių naudojimu, nes atstatoma funkcija normali HPA, patiriant sistemos nuovargio sindromą.

Poveikis kraujui ir imunitetui

Tinkamiausia yra 18 °C ir žemesnė temperatūra, nes sukelia leukocitų, granulocitų, interleukino (IL – 6) bei natūralių ląstelių žudikių kiekio ir visų jų aktyvumo padidėjimo. Taikant judėjimą 18 °C temp. vanduo ir staigaus šaldymo metodą stimuliuojamas imunitetas.

Kitame tyrime teigiama, kad šilto vandens vonia apsaugo nuo ligų, padidina riebaliniame sluoksnyje atsirandančių hormonų kiekį, siejamus su apetito bei uždegimo kontroliavimu.

Akivaizdu, kad vanduo ir žmogaus kūnas turi neatsiejamą ir iki galo dar vis pilnai nepaaiškintą ryšį.

Šiuo kontaktu galima palengvinti savo kasdien reikalingus veiksmus pripildydami vonią norimos ar reikiamos temperatūros vandeniu ir pasinerdami visu kūnu, protu bei siela į šį gydantį gamtos elementą. Reguliariai mirkdami vonioje greitai pastebėjau bent vieną iš aukščiausių išvardintų teigiamų pokyčių. O gal ir šį tą maloniai stebuklingo, ko dar nepaminėjome...

Rūpinimasis kūnu lygu rūpinimuisi savimi lygu meilei sau. Kaip nori mylėti ar rūpintis kitais, taip pat elkitės ir su savo kūnu, nes tai vienintelė Jums šiame gyvenime duota šventovė.

LITERATŪRA:

Augaliniai pieno pakaitalai: biologiškai aktyvūs junginiai, įprasti ir nauji procesai, biologinio prieinamumo tyrimai ir poveikis sveikatai. (Elif Feyza Aydar, 2020 m.)
Epsom druskos poveikis mikroorganizmams, izoliuotiems iš nuotekų. (Situa Chinwe Christy, 2014)
Karšto vandens su Epsom druska ir paprasto karšto vandens panaudojimo veiksmingumas esant kelio sąnarių skausmams senyvoms moterims. (Jaya Deshmukh ir dr. Suresh Ray, 2019 m.)
Magnis: viskas, ką norėjote žinoti ir daugiau (Mike T. Nelson)
Šilto vandens pėdų vonios veiksmingumas ligoninėje gydomų pacientų miego kokybei. (Arshpreet Kaur, 2017)
Biologinė levandų eterinio aliejaus veikla. (HMA Cavanagh ir JM Wilkinson, 2002)
Rožių eterinio aliejaus, hidrozolio ir absoliuto tokoferolio, karotino, fenolio kiekis ir antibakterinės savybės. (Seyhan Ulusoy, 2009)
Raudonųjų rožių eterinio aliejaus ir levandų aromaterapijos įtaka aiškių sapnų, sapnų prisiminimų dažniui ir studentų miego kokybei. (Afsaneh Sanatkaran, 2016 m.)
Aromaterapijos poveikis pacientų nerimui. (Farzaneh Barati, 2016 m.)
Palyginkite aromaterapijos su rožių ekstraktu ir levandomis poveikį aktyviosios gimdymo fazės skausmui primipara moterims. (Sanaz Nehbandani, 2018 m.)
Pirmoji kūdikio maudykla: odos barjerinės funkcijos pokyčiai po pilnalaikio naujagimio maudymo vandeniu, palyginti su skystu kūdikio prausikliu. (Carolyn Lund, 2019 m.)
Ryšys tarp maudymosi karštu vandeniu laiko prieš miegą ir naktinio / miego metu kraujospūdžio bei pagyvenusių žmonių panirimo: pakartotinių matavimų namų aplinkoje išilginė analizė. (Yoshiaki Tai, 2019 m
Vanduo, oda ir lytėjimas: migrantų maudymosi asamblėjos (Gordon Waitt ir Louisa Welland, 2017 m.)
Šilto vandens pėdų vonios poveikis pacientų, kuriems atliekama hemodializė, nuovargiui. (Hagar Fathey Shafeik, 2018 m.)
Moksliniais įrodymais pagrįstas hidroterapijos poveikis įvairioms kūno sistemoms. (Mooventhan A. ir Nivethitha L., 2014 m.)
Panardinimo į vandenį terminis poveikis sveikatos rezultatams: integruota apžvalga. (Jiyeon An, 2019 m.)
Fizinis ir psichinis maudymosi poveikis: atsitiktinės intervencijos tyrimas. („Yasuaki Goto“, 2018 m.)
Mineralinių druskų sąveika su oda: literatūros apžvalga. (TG Polefka, 2012 m.)