ŠALTALANKIAI IR ODA

Pavadinimo kilmė

Antikos laikais šaltalankio (lot. Hippophae rhamnoides, kai kur vadinamas siberijos ananasu) lapais ir šakelėmis Graikijoje buvo šeriami lenktyniniai arkliai, kadangi nuo jų arkliai tapdavo stambesni, tvirtesni, sveikesni. O graikų mitologijoje rašoma, kad Pegaso kailis ir karčiai pasakiškai žvilgėjo, nes jis misdavo šaltalankių lapais. Dėl šių priežasčių sukurtas hippophae genties pavadinimas – atskirai „hippo“ arklys ir „phaos“ švytėti – bendrai reiškia švytintis arklys.

Šaltalankio vardo kilmė

Botaninės ypatybės

Šaltalankis yra Hippophae genties, Elaeagnaceae šeimos, dideliam šalčiui (iki – 40°C laipsnių) atsparus krūmas (kai kur medis), brandinantis oranžiniai–rudas uogas. Įprastai randamas Azijos ir Europos plotuose. Yra žinomos 7 rūšys, iš kurių Hippophae rhamnoides yra viena svarbiausių ir toliau skaidoma į dar 9 porūšes.

Seniau naudotas...

Etnobazių duomenų tyrimai rodo, kad įvairios šaltalankio augalo dalys buvo naudojamos Azijos, Skandinavijos bei Baltijos regionuose: maistui ir kurui, medicinoje ir veterinarijoje, agrikultūroje ir įrankių gamybai,..

archajiškas ritinys, demonstruojantis šaltalankius senovės medicinoje

Kalbant apie seniausius žinomus šaltalankių panaudojimo būdus medicinoje mums reikėtų grįžti į antikos Graikiją ir peržvelgti Theofrasto bei Dioskorido parduotuvių. Arba nusikelti į Tangų dinastijos laikus (618 – 907 m. pr. Kr.) ir panagrinėti Tibetų klasikinę mediciną – "

Rgyud Bzi

" – keturiose farmakopėjos knygose. Tibetiečiai ir mongolai iš šaltalankio pagamintais preparatais gydė kosulį ir skrėpliavimąsi, gerino kraujotaką bei tvarkė sutrikimus.

gražaus oranžinio šaltalankio vaizdas

Kaip tai veikia?

Viename tyrimu atrasta, kad gulėjimas vonioje turi didesnį mentalinį ir fizinį pranašumą prieš prausimąsi duše.

Būtent mirkstant kūnas patiria hipertermą, hidrostatinį spaudimą, plūdrumą ir klampumą.

Svarbiausias iš veiksnių – hipertermija, dėl kurio sušyla kraujas paviršinėse kraujagyslėse ir pakelia kūno vidinę per cirkuliaciją.

Dėl rankų kūno temperatūros karščiui jautrūs neuronai yra sujaudinami, o šalčiui jautrūs slopinami, veikiant termoreguliaciniams centrams pagumburyje.

Tokiu būdu simpatinės sistemos nervai slopinami, o parasimpatinės – stimuliuojami.

Širdies dažnis pakyla nuo 40% iki 50%, periferinio O2 kiekis, periferinio CO2 kiekis – šie pokyčiai stimuliuoja metabolizmą ir nereikalingų medžiagų šalinimą, todėl kūnas yra išvalomas ir atgaivinamas.

Oda nuo priklauso kraujotakos aktyvumo, todėl giliosios kraujagyslės aprūpina iš vidaus, o paviršinės iš išorės gaunamas produktas.

Dėl to iš teorijos, kad kai kurie vitaminai ar mineralai gali pateikti į kūną ir per odą. Pavyzdžiui, kremais, praturtintais vitaminų A, C ir E ar kitų antioksidantų.

Šiek tiek mažiau įrodymų rasta dėl cinko oksido, seleno ir titano dioksido įsisavinimo. Tačiau daugiau tyrimų rasta apie magnio, vario ir seleno prasiskverbimą iš Negyvosios jūros druskos.

MEDŽIAGOS UOGOSE

Bendrai kalbant H. Rhamnoides uogytės pripildytas vitaminais ir mineralais, monosacharidais, laisvosiomis ir riebiosiomis aminorūgštimis, karotenoidais, flavonoidais, steroliais ir dar begale kitų...

Pavyzdžiui, vien tik uogų minkštime galima rasti: zeaksantino, α-, ß- , γ- karotenų, glikopenų ir vitaminų PP, vit. B1, B2, B3, B6, vit. C , niacino, nikotinamino, folinės rūgšties,.. taip pat randama labai reto 5–hydroksitriptamino (5–HT), naudojamo potrauminės depresijos gydymui.

Vitaminai

Kol kas šaltalankio uogose randama ~14 vitaminų, iš kurių pagrindiniai yra A, C, D, E, F, K, P, ir B komplekso vitaminai (B1, B2, B3, B6). Labai didelis vit. C kiekiai priklauso nuo augalo aplinkos sąlygų, tokių kaip: klimatas, žemės sandara ir derlingumas, vandens bei saulės kiekiai ir pan. Todėl vit. C koncentracija nustatyta iki 900 mg%. Pavyzdžiui, Europinis šaltalankis uogose prikaupia tarp 120 ir 315 mg/100 g šviežiuose vaisiuose, bet augantis Alpėse prikaupia net 405 – 110 mg/100 g, o daugiausia surenka Kinijos šaltalankiai – jų uogose yra net 2500 mg/ 100 g.

Žinoma, reikia paminėti ir lipofilinius, riebaluose tirpius, antioksidantus – vitaminus A ir E, kurių koncentracija uogose nustatyta A iki 60 mg bei E tarp 110 – 160 mg šimte gramų.

Mineralai

įvairių rūšių ar porūšių uogose randami šie elementai: Fosforas (P), geležis (Fe), manganas (Mn), boronas (B), kalcis (Ca), aliuminis (Al), silikonas (Si), kalis (K), azotas (N). Taip pat kiti tyrėjai yra radę vario (Cu), cinko (Zn), kadmio (Cd), natrio (Na), ličio (Li) bei švino (Pb).

Vitaminas C

MEDŽIAGOS UOGOSE

Fitosteroliai

Šaltalankių aliejai savyje slepia keletą stebuklingų fitosterolių: ergosteroliai, stigmasteroliai, lansteroliai, amirinai.

Vienas iš pagrindinių yra β-sitosterol (576,9 mg/ 100 g aliejaus) uogose, kuris užima net 57 – 83 wt% visų sterolių masės. Pastarasis kartu su kampesteroliu ir stigmasteroliu sudaro dižiausią 97 wt% masę.

Bendrai kalbant, steroliai, veikdami su ilgomis grandies alkoholiais, suteikia šaltalankių aliejui audinius atkuriančių, priešuždegiminių ir priešmikrobinių, priešbakterinių ir priešvėžinių savybių.

Tiksliau žodžiu, steroliai padeda sustiprinti odos apsauginį sluoksnį, neleisdami aplinkos sąlygoms jo pažeisti. Taip pat sumažina iš epidermio prarandamo vandens kiekį, todėl gerina oos elastingumą bei stangrumą.

Mokslininkų aprašas ir tai, kad šaltalankių turi nedidelį kiekį liposomų (~ 1wt%), kuris pagerina bioaktyviųjų medžiagų prasiskverbimą į gilesnius aliejaus sluoksnius, tarp jų ir kerų, kurie užtikrina odos drėkinimą ir regeneraciją, minkštumą ir stangrumą.

Karotenoidai

Žinoma, karotenoidai yra tie, kurie suteikia uogomsą gražią geltonai-oranžiniai-rudą spalvą. Paties karoteno uogose gali būti nuo 15 iki 55 % iš visų karotenoidų, nuo augalo kilmės vietos. Būtent beta-karoteno kiekiai vyrauja 100 – 500 mg/ 100 g uogų minkštimo aliejuose bei 20 – 100 mg/ 100 g sėklų aliejuose. Tuo tarpu kitų karotenoidų (likopeno, kriptiksantino, fizalieno ir zeaksantino) kiekis kartu gali siekti apie 180 – 250 mg%.

Vienoje apžvalgoje rašoma, kad rastuose tyrimuose pabrėžiama prevencinė bei gydomoji antioksidantų (karotenoidų, tokoferolių, flavonoidų) nauda prieš ligas, sukeltas oksidacinio streso.

Pastarosios sukeliamos reaktyviųjų deguonies formų (angl. reactive deguonies rūšys, ROS), pvz., superoksido anijonai, vandenilio peroksidas ir hidroksilo radikalai – visi jie sukelia oksidacinį stresą, stipriai siejamą su ŠKS ir sergančiomis ligomis, ar kitomis ligomis bei uždegiminėmis ligomis.

Tačiu būtent šaltalankių sėklų aliejus labai stipriu oksidaciniu žalos slopinimu. šį fenomeną tyrėjai pagrindžia aliejuje esamų karotenoidų gebėjimu numalšinti sužadintas jautrinimo molekules ir pavienį deguonį (dioksigenas/ dioksinas, angl. singlet oxigén).

Vitaminas E

panašus vitamino E profilis tarp šaltalankių ir kitų sėklų bei riešutų

Flavonoidai

Šaltalankių vaisiai pripildyti flavonoidų: flavan–3–oliai, katechinas, epikatechinas, galokatechinas, epigalokatechinas, kaempferolis, kvercetinas, izorhamnetinas, miricetinas, rutinas ir proanthocianidinai

Visi jie rodo prie kūno ląstelių aktyvumo bei kovojimo su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais oksidacinį stresą mūsų kūnuose.

Paprasčiau padeda pasakyti, flavonoidai organizmui efektyviai funkcionuoti ir tuo pačiu saugoti nuo kasdienių stoksinų bei stresorių. Todėl flavonoidai dar žinomi ir kaip galingi antioksidantai.

Vieni tyrėjai kiti žodžiais pabrėžia, kad šaltalankių uogos turi daug fenolių, ypač flavonolių, koncentraciją. Jie identifikavo 11 flavonolių iš aštuonių skirtingų Hippophae mongolica (Rousi) Tzvelev šaltalankio veislių uogų: 6 junginiai gauti iš izorhamnetino, 4 iš kvercetino ir 1 iš kaempferolio.

Kalbant apie tyrėjų pastebėjimus dėl šių fenolių paskirties, pastebėta, kad jie kartais elgiasi kaip prooksidantai (sukeliantys oksidacinį stresą), o kartais turi ir antioksidacinių, ir prooksidacinių savybių vienu metu.

Tokoferoliai

Tai yra organinių cheminių junginių klasė, iš kurių daugelis turi vitamino E aktyvumą. Dėl to daug lietuvių kalbos tekstų rasite, jog būtetnt vit. E yra vadinama tokoferoliu arba tokotrienoliu.

Ir sėklos, ir uogų minkštimas yra geri šios medžiagos šaltiniai. Iš viso tokoferolių bei tikotrienolių koncentracija 1 kilograme sėklų vyrauja tarp 100 ir 300 mg, o 1 kg šviežių uogų yra tarp 10 ir 150 mg.

Riebalų, organinės ir amino rūgštys

Iš esmės sėklose riebalinių aliejų yra ~ 10 %.

Svarbu paminėti, dėl didelio kiekio polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų deguoniui jautrių lipidų, pvz., karotenoidų ir tokoferolių, šaltalankių aliejus tampa jautresnis oksidacijai, o tai riboja jo panaudojimo galimybes. Dėl to patariama jį maišyti su kitais natūraliais konservantais.

Nustatyta, kad visoje uogoje (minkštimas, žievelė, sėkla,..) bendrą lipidų kiekį sudaro 23 – 40 % palmitino riebiųjų rūgščių, 20 – 53 % oleino rr ir 11 – 27 % palmitolio rr Tačiau didesnius polinesočiųjų rr kiekius (65 – 72) %) tyrėjai rado aliejuje iš minkštimo ir sėklų.

Tame pačiame tyrime pastebėta, kad uogų minkštimo ir žievelių aliejuje pagrindines rr sudarė oleino 20 – 40 %, palmitino 17 – 27 %, palmitolio 10 – 20 % bei linolio 10 – 20 %.

Vitaminas A

vitamino E profilis tarp šaltalankių ir morkų

Omegos:

Vienas norimiausių šaltalankių produktas yra sėklų, praturtintas nepakeičiamas omega–3 ir omega–6 aliejus riebalų rūgštimis. Tai vienintelis aliejus, kuriame šių riebalų rūgščių santykis yra 1:1. Nemažiau svarbus ir uogų minkštimo aliejus, išskirtinai daug omega–7 riebalų rūgščių.

Palmitolio Rūgštis:

Ši rūgštis yra ne tik aliejų, bet ir odos sudedamoji dalis. Dėl to labai vertinama, lokaliai veiklosa medžiaga, gydant žaizdas bei nudegimus.

Tyrėjai pabrėžia, jog palmitolio rūgštis, yra viena pagrindinių odos riebalų sudedamųjų dalių, yra tinkama naudoti veido ir kūno priežiūros produktų kūrimui arba kaip produktas savaime.

Šaltalankių aliejus oksid žemu peroksidavimosi (8,9) indeksu, galimu tarp 7,10 ir 111,87 – kuo mažesnis indekso skaičius, tuo didesnis aliejaus atsparumas.

Tačiau kitame tyrime teigiama, kad šaltalankių, gautas iš Lenkijos, aliejaus net 66,0 indeksą. Šios tyrėjų išvados patvirtina faktą, kad svarbios auginimo aplinkybės.

Linoleno Rūgštis (LA):

Turbūt tai viena svarbiausių rr, reikalingų odai. Žemiau išvardintos pagrindinės šios rr funkcijos:

  • LA reguliuojamos odos metabolinius procesus;
  • LA stiprina lipidinį epidermio barjerą, saugantį nuo transepiderminio vandens praradimo;
  • LA veikia kaip tarpląstelinis cementas;
  • LA rūgštis svarbi vandens pralaidumo barjerui odoje, kaip struktūrinis keramidų komponentas;
  • Gama-linoleno rūgštis (GLA) užtikrina medžiagų transportavimą;
  • GLA ir LA yra ląstelių bei mitochondrijų membranų sudedamosios dalys;
  • Šios rūgštys sumažina po-uždegiminių medžiagų kiekį, atsiradusį dėl žalingos UV spinduliuotės; Sumažino nudegimų pažeidimą, greitina lipidinio barjero regeneraciją epidermyje ir slopina dirglumą.
gražūs šaltalankiai kitame brendimo etape

Fosfo- ir Gliko- Lipdai:

Viename tyrimų teigiama, kad bendras fosfolipidų kiekis šaltalankių aliejuje yra ~1 wt%, iš kurių masės lecitinas sudaro ~5,8 wt%.

Fosfolipidai ir glikolipidai minkština ir drėkina epidermį, gerina bendrą odos elastingumą, slopina uždegimą, skatina ląstelių atsinaujinimą.

Pavyzdžiui, jau minėtas lecitinas ( fosfatidilcholinas ) turi regeneracinių ir drėkinančiųjų savybių, be to, kad senėjimo procesus ir šalina perteklinį sebumą (nuo kūno, kūno ir plaukų odos).

NAUDA ODAI

Prieš vėžinės savybės

Prieš vėžinės savybės
Begalė fitofarmacinių preparatų, tiksliau, fenolio junginiai – proantocianidinai, kurkuminas, resveratrolis – reikšmingos naudos gydant vėžį.
Gerai įrodyta, kad didesnis fenolio junginių, ypač procianidinų ir flavonoidų, suvartojimas yra susijęs su mažesne vėžio rizika.

Šaltalanki plačiau biologinio ir farmakologinio aktyvumo spektru, įskaitant priešvėžines savybes. Yra žinoma, kad šių junginių yra skirtinguose organuose ir jų produktuose, ypač sultyse ir aliejuje.

Augaliniai aliejai atlieka atsakingas už biologinių ląstelių membraninių eikozanoidų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) sintezėje.
Eikozanoidai yra biologiškai aktyvūs lipidai, susiję su įvariais patologiniais (uždegiminiais ir vėžiniais) procesais. Prostaglandinai ir leukotrienai yra pagrindiniai kamieninių ląstelių homeostazės reguliatoriai.
Pastarosios uždegimo skatinančios medžiagos tampa medis tarp naviko epitelinių ir aplinkinių stromos ląstelių, formuojančių naviko/ auglio mikroaplinką, uždegimą uždegimą ir imunosupresiją.

Mokslas teigia, kad nesočiosios reibalų rūgštys, ypač iš omega–3 grupės, slopina neoplastinių navikų vystymąsi, neoplastinio audinio augimą ir vėlesnes metastazes.

Priešnavikinis šaltalankių aliejaus aktyvumas siejamas su jame randamais fenoliais (flavanoidai: keampferolis, kvercetinas, izorhamnetinas), kurie saugo ląsteles nuo oksidacinio streso žalos, galinčio sukelti genetines mutacijas ar vežinių susirgimų.

Vieno tyrimo išvadose rašoma, kad šaltalankio sėklų rūgščių gausu nesčių riebalų rūgščių, tokofero ir karotenoidų, daugybe antioksidaciniu aktyvumu.
Be to tyrėjai pabrėžia, kad sėklų aliejus turi stiprų antioksidacinį poveikį radikalų pašalinimo, geležies jonų chelato ir lipidų poveikio peroksidacijos aktyvumo slopinimui, taip pat veikia superoksido anijono, vandenilio peroksido ir hidroksilo radikalų aktyvumui slopinti.
diagrama, iliustruojanti kai kuriuos galimus šaltalankių panaudojimo būdus sveikatai ir grožiui

Sebumo išskyrimo kontrolė

Tepant šaltalankių tiesiai ant odos galima sušvelninti aknę, dėl atsiradusios pigmetinės dėmeles ir randelius, suvienodinti odos spalvą ir padėti išgydyti aknės sukeltus uždegiminius pažeidimus.

Sebocitų problemų, raumenų riebalinėse liaukose, suirdamos išskiria sebumą per holokrininę sekreciją. Sebumas tai klampus skystis, sudarytas iš skvaleno, vaško esterių, trigliceridų, laisvųjų riebalų rūgščių, cholesterolio esterių ir laisvųjų sterolių.

Dėl per stiprus riebalinių liaukų aktyvumo, būdingo vienodai ir vyrams, ir moterims, išma per daug sebumo, kuris ir sukuria riebaluotą odos paviršių. Tokiai odai būdingas blizgumas, riebumas, didesnės poros, sukeliančios nepatogumų, o kartais gali pereiti ir į acne vulgaris ar seborėjinį dermatitą.

Tyrimuose teigiama, kad šaltalankių uogų ekstraktas ar aliejus efektyviai sumažina perteklinio sebumo kiekį. Tai galima pagrįsti specifinių medžiagų bioaktyvumu: polifenoliais (katechinai, chlorogeninės rūgštys, proantocianidinai, flavonoliai) ir riebalų rūgštimis (oleino, palmitino, palmitolio, linolo).

Sėklų aliejus turi dar porą padidinti lauro ir pentadekano riebalų. Būtent jos sudarytos iš nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios pastebimai gerina odos struktūrą, kurią reikia ir atspalvį, dėl sinergetinio efekto – plazmos cirkuliacijos pagerinimo tam, kad oda gautų reikiamą kiekį medžaigų ir deguonies būtų pašalinta toksinai. Nesošiosios riebalų rūgštys tikslingai pasiekusios giliuosius odos sluoksnius ir paverčiamos į prostaglandinus.

Įrodyta, kad linolo rūgtšis (LA), kaip tarpląstelinio „cemento“ sudedamoji dalis, yra labai svarbi ląstelių regeneracija ir odos riebalinių liaukų funkcijų reguliavimui.

Tyrimų dėka pastebėta, kad žemas linolo r. kiekis būdingas asmenims su į akne likusia oda. Todėl produktai su LA probleminei ir riebaluotis linkusiai odai prižiūrėti, kadangi jos dėka lengviau išsivalo poros, tvarkingai ir susireguliuoja sebumo išskyrimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad šaltalankių aliejuje rastos LA nėra sintetinamos žmogaus kūne.

Žaizdos, nudegimai, nušalimai,...

Dar viena rūgštis yra ir šaltalankių aliejaus, ir odos sudedamoji dalis – palmitolio rūgštis, kuri laikoma naudojama medžiaga, gydant nudegimus ir žaizdas.

Pavyzdžiui, viename tyrime pastebėta, kad šaltalankių aliejaus emulsija paskatino pažeistų ląstelių epitalizaciją. Manoma, kad būtent šis mechanizmas yra regeneruojantis ir slopinantis uždegimas, nes atrankos būdu slipona begalę arachidono rūgšties paliktų leukotrienų.

Šaltalankių aliejus, teigiamas, turintis mitogeninio potencialo ir dalyvaujant fibroblastų bei keratinocitų proliferacijos procese žaizdos vietoje. Kadangi jis gali paskatinti naujus kapiliarų kūrimąsi ir struktūrinį atkūrimą, formuojant granuliacinį audinį. Gydymas sėklų aliejumi rodo endogeninių antioksidantų kiekio padidėjimą bei radikalų sumažėjimą nudegimo sukeltų žaizdų vietose.

Psoriazė ir kitos odos ligos

Mokslas teigia, kad trūkumas ar nepakankamumas gama–linoleno rūgštis (GLA) gali sukelti odos išsausėjimą, dehidraciją, kietumą ir jautrumą pažeidimams – o visa tai gali privesti prie rimtesnių odos ligų. Pastebėta, kad odos alergizavimas ir senėjimas, uždegimai ir infekcija gali būti slopinami aliejaus pagalba, kadangi jame gausu GLA.

Tiksliau žodžiu, šaltalankių aliejus gali apsaugoti arba padėti išgydyti dermatologines ligas: atopinę egzemą, psoriazę, chloazmą, kserodermą ar pasikartojantį dermatitą.

Psoriazė – tai dažna odos sisteminė uždegiminė liga, sukelianti pokyčių odoje, dėl kurios jaučiamas niežulys, deginimas bei skausmas. Svarbiausia yra gydyti pagrindinė uždegimo, kuris yra psoriazės atsiradimo priežastis. Kadangi tai siejama su uždegimu susijusių ląstelių (monocitai, neutrofilai skatina, T–ląstelės) pagausėjimu odoje. Būtent šios problemos pagreitina uždegiminį ir oksidacinį stresą, išskirdamos citokinų bei reaktyviojo deguonies ir azoto rūšis.

Psoriazės gydymo tyrėjai pasirinko pasirinko šaltalankių uogų ekstraktą, kuris puikiai suveikė numalšindamas nemalonius pojūčius ir slopindamas uždegimą.

Pastebėta, kad šaltalankių ekstraktas padėjo gydant plaukų slinkimą ir paskatino naujų plaukų augimą.

Šaltalankių aliejuje gausu Jums jau žinomos palmito rūgšties, skatinančios žaizdų gijimą ir slopina uždegimą, moduliuodama uždegimą palaikančių citokinų aktyvumą.

Kalbant apie atopinį dermatitą, jo gydymo pagerėjimas pastebėtas naudojant šaltalankių sėklų aliejų, kadangi plazmos fosfolipiduose padidėjo gama–linolo, linolio ir eikozapentaeno rūgščių kiekiai.

Raukšlės ir išsausėjimas

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad augaliniai kremai, į kuriuos įtrauktas šaltalankių uogų ekstraktas ar, gali tapti veiksminga alternatyva alternatyva senėjimo procesams, atkuriant odos elastingumą ir iš esmės drėkinanti odą.

Viename tyrimų 60 moterų (60 – 70 m.), atsitiktiniu būdu suskirstytos į 2 grupes: pirmoji naudojo šaltalankių aliejaus papildomai, antroji odą tepė veido kremu su šaltalankių sėklų aliejumi 2 kartus per dieną. Tyrimas tęsėsi 3, kurio pradžioje ir gale testuotas odos drėgnumas, elastingumas, paviršiaus nelygumai, šviesumas ir storis.

Drėgnumas padidintas iki 48,6 % naudojant papildomai ir iki 30,5 % tepant kremą. Elastingumas padidintas iki 25,8 % naudojant papildomai ir iki 21,9 % tepant kremą. Paviršiaus nelygumų sumažėjo ~ 9,2 % naudojant papildomai, bet tepant kremą rasti nereikšmingi pokyčiai, tačiau oda tapo reikšmingai šviesesnė, skaitesnė ir storesnė dėl kremo. Be to tie patys tyrėjai pabrėžia, kad dalyvių odoje sumažėjo melanino kiekiai bei eritema (paraudimas).

Šiuos pagerėjimus paaiškinti sinergistiškai galimas medžiagų aktyvumas: toferolių, tokotrienolių, karotenoidų, vitaminų C ir E – visi jie veikia kaip antioksidantai prieš oksidacinį streso daromą žalą, kuri odos snėjimu ir drėgmės praradimu.

Ypatingai svarbus vitaminas C, kuris veikia kaip dermos fibroblastų stimuliatorius, kad šie sintetintų kolageną, atsakingą už vandens molekulių išsaugojimą odoje.

Trigliceridai, viena pagrindinių medžiagų šaltalankių aliejuje, dėl turimų riebalų rūgščių tampa atsakingi už epidermio drėkinimą, sukuriant okliuzinę plėvelę odos paviršiuje.

Pagrindinė sočiųjų riebalų rūgščių funkcija odos metabolizmo procesuose yra suteikta jai reikiamo turgoro, stangrumo, lygumo bei minkštumo. Jei taip pat sustiprina odos apsauginį barjerą, sukurdama okliuzinį efektą, kad būtų išsaugota kuo daugiau drėgmės.

Omega (3, 6, 9) riebalų rūgštys sumažino odos prarandamo vandens kiekį, nes didina dgrėmę odoje. Nesočiosios riebalų rūgštys aktyvina receptorius, stimuliuojančius apsauginio barjero ir baltymų sintezę – natūralaus drėkinimo faktoriaus pirmtakai.

Regeneracija ir ne tik...

Šaltalankių aliejus turi retos palmitolio rūgšties – odos lipidų sudedamoji dalis, stimuliuojanti regeneracinius procesus epidermyje ir greitinanti žaizdų gijimą. Kitaip pokalbyje, aliejus geba aktyvuoti fiziologines odos funkcijas, dėl kurių mažėja randai ir atsikuria odos ląsteles. Tai aiškinama kolageno sintezės ir struktūrų atsikūrimo aktyvavimu. Tyrėjai pastebi, kad šaltalankių aliejus ne tik greitina žaizdų gijimą, bet ir gydo nekrozinį (mirusį) audinį.

Šie mechanizmai siejami su nesočiosiomis (omega–3 ir omega–6) riebalų rūgštimis, karotenoidais bei tokoferoliais, stimuliuojančiais fibroblastų proliferaciją, kolageno biosintezę ir specifinių matrikso–metaloproteinazių išskyrimą, kurie sukelia audinių atkūrimą ir angiogenezę (naujų kraujagyslių kūrimąsi).

Apsauga nuo saulės

Žinoma, kad didelis kiekis odoje sugeriamas UVB (ultravioletiniai B tipo spinduliai, kurių ilgis 280 – 320 nm) ir UVA (ultravioletiniai A tipo; 320 – 400 nm ilgio) išskleidžiamos energinės radiacijos gali sudirginti odos vientisumą palaikančių mechanizmų, sukelti patologinių pokyčių odoje ar netgi paskatinti vėžio vystymąsi.

Deja, bet bangų ilgio didelio skirtumo nelemia, kadangi abiejų tipų spinduliai prasiskverbia į giliuosius epidermio ir dermos sluoksnius. UV spinduliuotė skatina reaktyvaus deguonies rūšių bei trikdžių antioksidantų veiklumą odos problemose. UV spindulių sukeltas oksidacinis stresas greitina kolageno nykimą ir modifikuoja elastina, o tai paankstina odos senėjimą.

Tačiau mokslas siūlo vieną iš išeičių – naudoti šaltalankių aliejų, kadangi jame yra daug Jums jau žinomų antioksidantų, iš karotenoidai dar ir stimuliuoja kolageno kurių sintezę, o fitosteroliai reguliuoja uždegiminius procesus bei turi priešvežinių savybių.

Svarbu priminti ir tai, kad šaltalankių aliejus stebimas prie reaktyvaus deguonies rūšių sumažinimo, kadangi jis geba atrinkti ir padeda pašalinti laisvuosius radikalus. Aliejus taip pat stiprina antioksidacinių fermentų aktyvumą.

Visi aukščiau išvardinti mechanizmai galimai yra stipresnio fibroblastų jautrumo išorės veiksniams, pvz., UVA ir UVB spindulių sukeltam oksidaciniam stresui, ir antioksidacianms veiksniams aliejuje. Dėl to fibroblastai gali greitai sureaguoti į oksidaciją, efektyviau veikti su antioksidantais ir sumažinti žalą odos ląstelėms.

APIBENDRINIMAS

Išnagrinėjus mokslinių tyrimų galima teigti, kad šaltalankių aliejus puikiai odos sluoksnius, nes savyje turi būti bioaktyvių medžiagų įvairovę. Pastarosios suteikia aliejui bei juo praturtintoms odos priemonėms ypatigų savybėms:

  • Sukuria okliuzinę odos plėvelę ir stiprina apsauginį (lipidinį) odos barjerą;
  • Šalina negyvas odos ląsteles, skatina pažeistų regenraciją bei naujų ląstelių sintezę;
  • Sulygina odos toną, šaliną pigmentines dėmes;
  • Skatina kolageno sintezę ir saugo elastino skaidulas nuo pažeidimų;
  • Lygina odą, stabdydamas senėjimo procesus, ir todėl mažėja raukšlėtumą;
  • Saugo oda nuo žalingo aplinkos poveikio, ypač nuo UV spinduliuotės;
  • Veikia kaip stiprus antioksidantas, nes mažina oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų žalą;
  • Stangrina odą bei gerina jos elasting;
  • Skatina metabolinius procesus;
  • Padeda odai išsaugoti turimą drėgmę bei suteikia jos papildomai;
  • Greitinų žaizdų ir randų gijimą;
  • Saugo nuo vėžio ir padeda atsigauti po chemo- ar spindulinės terapijos.

Svarbiausia tai, kad šį galima saugiai naudoti ne tik kaip maistinį papildą, bet ir tepti tiesiai ant odos ar įtraukti į odos ar kosmetinių priemonių receptūras.

 

Šaltalankiai Klein's Organic produktuose

Mes užsakome CO 2 būdu išgaunamą šaltalankių uogų minkštimo aliejinį ekstraktą iš Vokietijos:

https://www.alexmo-cosmetics.de/Sanddornfruchtfleisch-CO2-Extrakt-organic-500ml

Tikimės, kad sezono metu gausime ekologiškai augusių šaltalankių uogų sėklų bei minkštimo ir kitais metais galėsime spausti patys.

Produktai, naudojami šaltalankiai:

  •  

    ŠALTINIAI

    LIETUVIŲ KALBA:

    1. https://www.gamtoskvapai.lt/blogas/saltalankiu-aliejus/
    2. https://gamtosgrozioformule.lt/saltalankiu-aliejus-i-pagalba-sprendziant-odos-problemas/
    3. https://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/oranzinis-vaistas-nuo-simto-ligu-1247889/
    4. https://iday.lt/sportas-ir-sveikata/grozis/saltalankiu-aliejus-jusu-odai/
    5. https://www.vlmedicina.lt/lt/saltalankiai-atjauninantis-organizma-stebuklas

    ANGLŲ KALBA:

    1. Šaltalankių (Hippophaë) lipidų sudėtis ir fiziologinis poveikis (Baoru Yang, 2002) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S092422440200136X
    2. Šaltalankių sėklų aliejus saugo nuo oksidacinio streso, kurį sukelia termiškai oksiduoti lipidai (Alam Zeb , 2015) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0308814615004161
    3. Svarbūs šaltalankių (Hippophae) terapiniai panaudojimai: apžvalga (Alam Zeb, 2004) iš: https://pdfs.semanticscholar.org/d9fd/58dfc899dd20974bbb148062a40594d063c4.pdf
    4. Šaltalankių (Hippophae rhamnoides L.) sėklų aliejaus antioksidacinės savybės in vitro ir in vivo (Hung-ChihTing, 2011) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0308814610011544
    5. Šaltalankių (Hippophae rhamnoides L.) sėklų aliejaus poveikis žmogaus odos ląstelių lipidų metabolizmo UV spinduliams pokyčiams (Agnieszka Gęgotek, 2018) iš: https://www.mdpi.com/2076-3921/7/9 /110
    6. Geriamojo maisto papildų ir superkritinio CO2 ekstrahuoto šaltalankių aliejaus vartojimo poveikis moterų odos senėjimui (Baoru Yang, 2009) iš: https://naturalingredient.org/wp/wp-content/uploads/ART.N__2.pdf
    7. Šaltalankių (Hippophae rhamnoides L.) gydomasis ir gydomasis potencialas (Geetha Suryakumar, 2011) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874111006945
    8. Naudingi šaltalankių (Elaeagnus rhamnoides (L.) A.Nelson) aliejaus sveikatos aspektai. (Beata Olas, 2018) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874117332488
    9. Kodėl šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.) toks išskirtinis? Apžvalga. (Zuzana Ciesarová, 2020) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0963996920301952
    10. Šaltalankių aliejaus emulsijos apibūdinimas. (Snezana Cupa, 2012) iš: https://mmsl.cz/pdfs/mms/2012/02/02.pdf
    11. Šaltalankių aliejus – vertingas kosmetikos šaltinis. (Marijana Koskovac, 2017) iš: https://www.mdpi.com/2079-9284/4/4/40
    12. Aliejaus kiekio ir emulsiklio tipo įtaka šaltalankių aliejaus vandenyje emulsijų savybėms ir antioksidaciniam aktyvumui. (Hongxia Zheng, 2020) iš: https://downloads.hindawi.com/journals/jfq/2020/1540925.pdf
    13. Aktyvių medžiagų gausa šaltalankių aliejuje. (Aleksandra Zielińska & Izabela Nowak, 2017) iš: https://link.springer.com/content/pdf/10.1186/s12944-017-0469-7.pdf
    14. Šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.) kaip universalus augalas. (Adrianna Rafalska, 2017 m.) iš: http://psjd.icm.edu.pl/psjd/element/bwmeta1.element.psjd-6f93d579-0285-4b46-8f3a-16a9281dbad7;jsessionid=CCB3F40E15BF6F8F8E15BF8F8E18
    15. Nutraceutical šaltalankių (Hippophae rhamnoides) aliejaus citokinų skatinamas priešuždegiminis ir psoriazei panašus veiksmingumas. (Acharya Balkrishna, 2019) iš: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fphar.2019.01186/full
    16. Knyga „Augaliniai riebalai ir aliejai“ (Sabine Krist, 2020) iš: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-030-30314-3_105
    17. Hippophae rhamnoides L. naudojimas etnomedicinoje, fitochemija ir dermatologinis poveikis: apžvalga. (Swati Pundir, 2021) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874120333195
    18. Šaltalankių priešvėžinė veikla [Elaeagnus rhamnoides (L.) A. Nelson] (Beata Olas, 2018) iš: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fphar.2018.00232/full
  • Palikite komentarą

    Visi komentarai yra moderuojami prieš paskelbiant

    Prisotinti savo plaukus natūraliais, sveikais, augimą skatinančiais ingredientais, kurie maitina plaukus ir jų šaknis. Jei jūs maitinsite savo plaukus ir galvos organiniais aliejais, organiniais riebalais, vitaminais ir mineralais, ir atsisakysite visų galimų cheminių medžiagų, tokių, kaip pavyzdžiui, SLS ir mikro plastikai, nesistenkite, kad jūsų plaukai pradės stiprėti ir sparčiau augti.

    Mes jums rekomenduojame pasirinktą šampūną ir pridėsime -10% nuolaidą

    Atlikite 5 Klausimų užklausą