KLEOPATROS GROŽIO VONIOS

    Daugumai gerai žinomos istorijos apie nustabiąją Kleopatrą, kuri savo grožį puoselėdavo kasdien mirkdama asilės (asilo patelės) pieno voniose. Žinoma, šiomis dienomis tai tampa nežmoniška prabanga, kurios turbūt jokie SPA ar kurortinės vietos net nebeteikia.
Tačiau pasijausti Kleopatra savo namų vonioje galime kiekviena mūsų ir ganėtinai paprastai. Pastebėta, kad žmonės, kurie reguliariai mirksta karšto vandens voniose jaučiasi sveikesni, pilnavertiškiau miega ir pailsi, mažiau stresuoja ir jaučiasi laimingesni. Tad kodėl gi neišbandžius alternatyvų?
    Vonios ar kitokio pobūdžio maudymosi ritualai pastebimi praeities ir dabarties kitų tautybių žmonių kasdienybėje. Gulėjimas karštu vandeniu pripildytoje vonioje yra sena Japonų tradicija. Įprastai japonai renkasi pakankamai aukštą temperatūrą, vanduo būtinai apsemia ir pečius – ši praktika kartojama beveik kiekvieną vakarą.
Anksčiau vadinta Burmos, o dabar Mianmaro sąjunga turi seną įproti plautis vandeniu, semiamu iš kibiro ir pilamo ant nuogos odos. Šią tradiciją 16 apklaustųjų pritaikė ir persikelę gyventi į Australijos miestą Sidnėjų.
Prausimasis jiem asocijuojasi su „priklausymo“ jausmu ir leidžia užmegzti ryšių su šeima, kolegomis ar nepažįstamaisiais.
Pojūtis, kai vanduo kontaktuoja su oda, tampa išraiškinga ir materialia jėga, perkuriant lyčių, klasių, etninius, religinius ir tautinius kūnus. Netgi tie, kurie pilamą vandenį pakeitė dušu, vis tiek išreiškė patogumo ir atsipalaidavimo jautimą.

“Pastebėta, kad žmonės, kurie reguliariai mirksta karšto vandens voniose jaučiasi sveikesni, pilnavertiškiau miega ir pailsi, mažiau stresuoja ir jaučiasi laimingesni. Tad kodėl gi neišbandžius alternatyvų?”

kaip galėjo atrodyti Kleopatros vonia

Kaip tai veikia?
    Viename tyrimu atrasta, kad gulėjimas vonioje turi didesnį mentalinį ir fizinį pranašumą prieš prausimąsi duše. Būtent mirkstant kūnas patiria hipertermiją, hidrostatinį spaudimą, plūdrumą ir klampumą.
    Svarbiausias iš veiksnių – hipertermija, dėl kurio sušyla kraujas paviršinėse kraujagyslėse ir pakelia kūno vidinę temperatūrą per cirkuliaciją. Dėl padidėjusios kūno temperatūros karščiui jautrūs neuronai yra sujaudinami, o šalčiui jautrūs slopinami, veikiant termoreguliaciniams centrams pagumburyje.
Tokiu būu simpatinės nervų sistemos nervai slopinami, o parasimpatinės – stimuliuojami.
    Širdies dažnis pakyla nuo 40% iki 50%, periferinio O2 kiekis padidėja, o periferinio CO2 kiekis sumažėja – šie pokyčiai stimuliuoja  metabolizmą ir nereikalingų medžiagų šalinimą, todėl kūnas yra išvalomas ir atgaivinamas.
    Oda priklauso nuo kraujotakos aktyvumo, todėl giliosios kraujagyslės aprūpina iš vidaus, o paviršinės iš išorės gaunamomis medžiagomis. Dėl to iškelta teorija, kad kai kurie vitaminai ar mineralai gali sėkmingai patekti į kūną ir per odą. Pavyzdžiui, kremais, praturtintais vitaminų A, C ir E ar kitų antioksidantų. Šiek tiek mažiau įrodymų rasta dėl cinko oksido, seleno ir titano dioksido įsisavinimo. Tačiau daugiau tyrimų rasta apie magnio, vario ir seleno prasiskverbimą iš Negyvosios jūros druskos.
Klein's Organic Vonios druska
KĄ GALI PASIŪLYTI KLEIN‘S ORGANIC?
    Kadangi Klein‘s Organic stengiasi kurti produktus, nekenkdami gyvūnėliams, todėl žemiau siūlomas grožio vonios variantas bus su augaliniu pieniu ir dar keliais papildomais Klein‘s Organic skincare parduotuvėje randamais ingredientais. Skamba per daug „veganiškai“? Mes taip nemanome. Pagalvokite... tai būtų asilėlių, ožkų, karvių ar ko kito išnaudojimas, norint iki kaklo būti apsemtai gryno pieno!
    Pirmiausia pakalbėkime apie geriausią alternatyvą – migdolų pieną, puikiai tinkantį vietoj gyvūlinės kilmės pieno, kuris vis didesnį skaičių žmonių alergizuoja. Svarbu tai, kad riešutų pienas turi daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių bei vandenyje tirpių glikozidinių polsterolių (β-sitosterolis, β-sitosterolio-β-D-gliukozidas, stigmasterolis, kampesterolis, brasikasterolis ir ergosterolis).
    Sekanti sudedamoji dalis – Epsom druska, kuri pirmiausia atrasta ir pradėta naudoti kaip žaizdas gydantis preparatas (dėl didelio magnio kiekio) net 17 amžiuje. Tai bespalvė kristalizuota magnio–sulfato–hepta–hydrato druska (MgSO4.7H2O), randama kiserite bei epsomite, išskiriama druskingame ir mineralizuotame vandenyje.
Druska atrasta 1618 metais ir paruošta naudojimui
Anglijoje, Epsomo mieste – dėl to gavo tokį pavadinimą.
    Medicinoje Epsom druska naudojama gydant: širdies ir kvėpavimo takų ligas, fibromialgiją ir osteoporozę, netgi padeda paankstinti ar pavėlinti priešlaikinį gimdymą. Taip pat „ištraukia“ streso sukeltus toksinus, atpalaiduoja raumenis bei sumažina skausmus.
Grožio srityje Epsom druska randama kosmetikoje, muiluose ir plovikliuose. Naudojama maisto ir vaistų gamyboje, agrikultūros srityje bei kaip emulsija vandeniui skaidrinti ar valyti. Dėl paskutinės priežasties pastebėta, kad Epsom druska tinka kaip mikroorganizmų (bakterijų ir grybelio) slopiklis.

 

Medicinoje Epsom druska naudojama gydant: širdies ir kvėpavimo takų ligas, fibromialgiją ir osteoporozę, netgi padeda paankstinti ar pavėlinti priešlaikinį gimdymą.

Dar kiti tyrimai rodo, kad Epsom druskos naudojimas šiltame vandenyje sumažina kelių sąnarių skausmus pagyvenusioms moterims; druskoje esantis magnis slopina uždegimus, gerina raumenų bei odos apsauginio barjero funkcijas.
    Sekančios dvi sudedamosios dalys yra levandų ir rožių eteriniai aliejai, kurių nuostabus aromatas, manoma, veikia per limbinę sistemą – migdolinį kūną (angl. amygdala) ir hipokampą.
Levandų eterinis aliejus gerina miego kokybę, nes veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai; bendrai pakylėja nuotaiką ir slopina psichologinį stresą, todėl mažina nervingumą ir nerimą; siejamas su autonominės nervų sistemos pokyčiais; skatina smegenyse aplfa bangų dažnius, dėl kurių padidėja mieguistumas ir sumažėja depresiniai požymiai; labai naudingas gydant lėtinį skausmą, nes slopina skaumo pojūčius tiek suaugusiems, tiek vaikams; mažina gimdymo metu patiriamą skausmą; pastebėtas šio aliejaus aktyvumas prieš bakterinės ir grybelinės kilmės organizmus.
    Rožių eterinis aliejus mėgstamas dėl antioksidacinių ir antibakterinių savybių bei fenolių kiekio. Žinomos kelios Rosa damascena Mill. gėlių ekstraktų formos – absoliutas, eterinis aliejus bei hidrosolis. Tyrime pastebėta, kad dėl didelio tokoferolio ir karoteno kiekių bei antibakterinių savybių rožių aliejus ir absoliutas gali būti naudojami kaip natūralūs konservantai maisto, medicinos ir kosmetikos pramonėje. Taip pat rožių (vandens  arba eterinio aliejaus) kvapas reikšmingai sumažina juntamo nerimo lygį, pavyzdžiui, pacientams hemodializės etape. Viename iš tyrimų buvo naudojamas rožių eterinis aliejus ir tyrinėjamas jo poveikis miego kokybei, aiškių sapnų matymui ir jų atsiminimui. Tačiau reikšmingai paveikė tik ryškių sapnų atsiminimą.
Klein‘s Organic receptas:
  • Migdolų pieno 1 litras;
  • Sauja druskų mišinio „Laikas sau“ (ČIA SIŪLYČIAU PRIDĖTI NUORODĄ Į PRODUKTĄ);
  • Greipfrutinė (NUORODA Į PRODUKTĄ) arba levandų (NUORODA Į PRODUKTĄ) vonios bomba;
  • Rožių žiedlapiai;
  • Plaukų (NUORODA Į PRODUKTĄ) ar dar ir veido kaukė; (STOP)
  • Keletas žvakučių su raminančiai liepsnojančia ugnele;
  • Mėgstamiausios daino arba prasmingas filmas, arba įkvepianti knyga rankose;
  • Ir dar šis tas gražaus...

GULĖJIMO VONIOJE NAUDA IR TINKAMOS APLINKYBĖS

Mažyliai

    Pradėkime nuo mažųjų žmogeliukų – kūdikių. Viename tyrime stebėti 100 naujagimių, tirtas jų odos pH, tarp-epiderminis vandens netekimas (angl. transepidermal water loss, TEWL) ir drėgmė raginiame sluoksnyje (angl. hydration of the stratum corneum, SCH). Mažyliai buvo nardinami į 12,7 cm gylio voneles su 38,3°C vandeniu (arba su skystu prausikliu Johnson & Johnson's). Pastebėtas reikšminhas odos pH, TEWL ir SCH sumažėjimas po pirmojo prausimo, o tai indikuoja naujagimio odos barjero apsauginės funkcijos formavimąsi.

Senjorai

    Keletas tyrėjų pabrėžia, kad viso kūno ar bent tik kojų panardinimas į šiltą/ karštą vonią reikšmingai sumažina nemigos pasireiškimus senyvo amžiaus žmonėms, pagerina miego kokybę, pagreitina jų užmigimą, senoliai jaučiasi labiau atsipalaidavę ir geriau pailsėję iš ryto. Užtenka kojas 20 minučių palaikyti 39 – 41 °C šilumos vandenyje, apsemiant ~10 centimetrų virš čiurnų. Arba 10 – 15 minučių pagulėti 40.3 and 41,2°C šilumos vandenyje, likus daugmaž 42 – 106 minutėms iki miego.

Netinkama

    Teigiama, kad viršijus 45 – 50 °C temperatūrą kūnas gaus daugiau žalos nei naudos, kadangi galimai bus pakenkta ląstelėms dėl baltymų denatūracijos karštyje, o pridėjus staigų atšaldymą gali atsirasti vazokonstrikcija. Kitame tyrime buvo jaunoms moterims mirkti vonioje leidžiama tik menstruacijų folikulinės fazės metu. Dar buvo tirtos ir vyresnio amžiaus moterys – pabrėžta, kad menopauzės metu nepatartina gulėti ilgai ir karštose voniose, nes tuo metu pasireiškia didesni kūno temperatūros svyravimai, todėl kūnas gali neadekvačiai reaguoti.

Patariama...

    ...įsidėmėti, kad žmogaus kūno temperatūra kinta ~0,9 °C lyginant rytinę ir vakarinę būsenas, ir pagal tai pasirinkti tinkamiausią laiką gulėjimui vonioje. Tai vyksta dėl kūno specifinių ciklų prisitaikymo prie paros ritmo (angl. circadian rhythm), todėl žemiausia kūno temperatūra pastebima anksti ryte, o aukščiausia –
anksti vakare.

Bendras ilgalaikis poveikis

    Maudantis 32 °C šilumos vandenyje nepakito metabolinio aktyvumo lygis ir rektalinė temperatūra, bet sumažėjo: širdies dažnis (ŠSD) 15%, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis 11% ir 12% atitinkamai, plazmos renino aktyvumas, plazmos kortizolio ir aldosteronos koncentracija 46%, 34% ir 17% atitinkamai. Tačiau mirkstant 14 °C temp. vandenyje plazmos noradrenalino ir kortizolio koncentracija padidėjo net 530% ir 250% atitinkamai. Tai reiškia, kad šiltas vanduo sukelia žymiai mažiau streso mūsų organizmui nei šaltas vanduo.

Poveikis ŠKS

    Turint lėtinį širdies nepakankamumą yra naudinga šiltų vonių sukelta vazodilatacija. Taikant staigaus pilno panėrimo į karštą vandenį metodą ilgainiui galima sumažinti širdies dažnį (ŠSD) ir padidinti sistolinę bei diastolinę biventrikulines (SBP ir DBP) funkcijas. Priešingo poveikio (ŠSD padidėjimo ir SBP, DBP padidėjimo) sulaukta 30 min būnant 38,41 ± 0,04°C vandenyje, nepanardinus galvos.
Panėrus į 25 °C ir 34 °C šilumos vandenį iki pečių nepastebėta skirtumo, bet 40 °C šiluma padidino širdies darbą.

Tai reiškia, kad šiltas vanduo sukelia žymiai mažiau streso mūsų organizmui nei šaltas vanduo.

moteris vonioje skaito knygą

Poveiki kvėpavimo sistemai

    Būnant vandenyje iki pečių, kurio temp. yra tarp 25 – 40 °C reikšmingai padidina medžiagų apykaitos greitį, deguonies suvartojimą. Tai reiškia, kad keičiant vandens temperatūrą galima manipuliuoti kvėpavimo raumenų aktyvumu, tuo pačiu ir kvėpavimo sistemos funkcionalumu.
Nervinę sistemą ilgalaikėje perspektyvoje stipriau veikia vėsios ar šaltos vonios, dušai, kambariai, krioterapija. Tačiau galvos smegenis geriau veikia šilto vandens viso kūno arba kojų vonelės, kadangi jos palaiko smegenų aktyvumą ir homeostazę, padidinant BDNF (smegenų sukeltas neurotrofinis faktorius, angl. brain–derived neurotrophic factor) ir neuronus–stimuliuojančio faktoriaus koncentraciją, o sumažinant kortizolio (streso hormono) koncentraciją.

Poveikis griaučių – raumenų sistemai

    Kojų palaikymas šiltame 44 ± 1°C vandenyje ~45 minutes prieš fizinius pratimus sumažino didžiąją dalį raumenims padaromos mechan-ocheminės žalos – raumenų skausmas, kreatinkinazės aktyvumas kraujyje, maksimali valinga susitraukimo jėga ir šuolio aukštis.
Šiltos vonios taip pat efektyvios ir saugios sergant fibromialgija, nes pastebėtas bendros savijautos ir sveikatos, gyvenimo kokybės ir fizinio funkcionalumo bei kitų psichologinių aspektų pagerėjimas, skausmo ir įtampos, sąstingio ir nuovargio sumažėjimas.
Teigiama, kad hipertermijos taikymas vandenyje sistemiškai atpalaiduoja raumenis, suminkština kolageną raiščiuose bei sąnarinėse kapsulėse, todėl pagerina bendrą griaučių-raumenų sistemos funkcionalumą.

Tačiau galvos smegenis geriau veikia šilto vandens viso kūno arba kojų vonelės, kadangi jos palaiko smegenų aktyvumą ir homeostazę, padidinant BDNF (smegenų sukeltas neurotrofinis faktorius, angl. brain–derived neurotrophic factor) ir neuronus–stimuliuojančio faktoriaus koncentraciją, o sumažinant kortizolio (streso hormono) koncentraciją.

moteris geria vandenį iš natūralaus ritualinio fontano

Poveikis virškinimo sistemai

    Žinoma, kad labai karšto kompreso laikymas ~ 10 min stuburo juosmeninėje dalyje (kur išsidėsto didžioji žarnų dalis) padidina kraujotaką 156% tame regione, todėl teigiama, kad ir karštos vonios turi panašų poveikį. Vos tik uždėjus karštą kompresą 1,7 karto padidėjo viduriuose girdimų garsų, pagal tai tyrėjai daro išvadą, kad šildymas kompresu arba būvimu karštame vandenyje skatina tuštinimąsi ir peristaltiką. Be to pastebėta, kad šilto vandens vonios reikšmingai sumažina jaučiamus storosios žarnos spazmus, kuriuos kitaip gydoma brangiu gliukagonu arba šalutinį poveikį turinčiu hiosciaminu. Įdomu tai, kad mirkstant vonioje su Negyvosios jūros druskomis reikšmingai sumažino gliukozės kiekį kraujyje esant 2 tipo diabeto mielitui.

Poveikis gimdymui

    Pirmosios gimdymo stadijos metu būnant pasinėrus į vandenį sumažinama epidurinės/ spinalinės/ paracervikalinės algezijos/ anestezijos poreikį, o būvimas vandens vonioje neturi šalutinio poveikio vaisiui / naujagimiui ar pačiai moteriai. Pastebėta, kad reikšmingai sumažėja gimdymo skausmai, kai moteris tuo metu sėdi vandens vonioje.
   
Poveikis endokrininei sistemai ryškesnis taikant šalčio terapiją, ledo vonias. Rastas didesnis norepinefrino kiekis, treniruojant pagumburio–hipofizės–antinksčių ašies (angl. hypothalamic–pituitary–adrenal axis, HPA) sistemą pakartotiniu šaldančių priemonių naudojimu, nes atstatoma normali HPA sistemos funkcija, patiriant lėtinio nuovargio sindromą.

Poveikis kraujui ir imunitetui

    Tinkamiausia yra 18 °C ir žemesnė temperatūra, nes sukelia leukocitų, granulocitų, interleukino (IL – 6) bei natūralių ląstelių žudikių kiekio ir visų jų aktyvumo padidėjimą. Taikant judėjimą 18 °C temp. vandenyje ir staigaus šaldymo metodą stimuliuojamas imunitetas.
Kitame tyrime teigiama, kad šilto vandens vonia apsaugo nuo ligų, kadangi padidina riebaliniame sluoksnyje atsirandančių hormonų kiekius, siejamus su apetito bei uždegimo kontroliavimu.
    Akivaizdu, kad vanduo ir žmogaus kūnas turi neatsiejamą ir iki galo dar vis pilnai nepaaiškintą ryšį.
Šiuo ryšiu pasinaudoję galime palengvinti savo kasdienybę paprasčiausiai pripildydami vonią norimos ar reikiamos temperatūros vandeniu ir pasinerdami visu kūnų, protu bei siela į šį gydantį gamtos elementą. Reguliariai mirkdami vonioje greitai pastebėsite bent vieną iš aukščiau išvardintų teigiamų pokyčių. O gal ir šį tą neįprastai stebuklingo, ko dar nepaminėjome...
Rūpinimasis kūnu lygu rūpinimuisi savimi lygu meilei sau. Kaip norite mylėti ar rūpintis kitais, taip pat elkitės ir su savo kūnu, nes tai vienintelė Jums šiame gyvenime duota šventovė.
LITERATŪRA:
  1. Plant-based milk substitutes: Bioactive compounds, conventional and novel processes, bioavailability studies, and health effect. (Elif Feyza Aydar, 2020)
  2. The Effects of Epsom Salt on Microorganisms Isolated From Sewage. (Isitua Chinwe Christy, 2014)
  3. Effectiveness of application of hot water with Epsom salt v/s plain hot water on knee joint pain among geriatric women. (Jaya Deshmukh & Dr. Suresh Ray, 2019)
  4. Magnesium: All You Wanted To Know And More (Mike T. Nelson)
  5. Effectiveness of Warm Water Foot Bath on Quality of Sleep among Hospitalized Patients. (Arshpreet Kaur, 2017)
  6. Biological Activities of Lavender Essential Oil. (H. M. A. Cavanagh & J. M. Wilkinson, 2002)
  7. Tocopherol, Carotene, Phenolic Contents and Antibacterial Properties of Rose Essential Oil, Hydrosol and Absolute. (Seyhan Ulusoy, 2009)
  8. The Effect of Red Rose Essential Oil and Lavender Aromatherapy on the Frequency of Lucid Dreaming, Recalling Dreams and Sleep Quality in Female Students. (Afsaneh Sanatkaran, 2016)
  9. The Effect of Aromatherapy on Anxiety in Patients. (Farzaneh Barati, 2016)
  10. Comparison the effects of aromatherapy with rose extract and lavender on the pain of the active phase of labor in primipara women. (Sanaz Nehbandani, 2018)
  11. Baby’s first bath: Changes in skin barrier function after bathing full‐term newborns with water vs liquid baby cleanser. (Carolyn Lund, 2019)
  12. Association between timing of hot water bathing before bedtime and night-/sleep-time blood pressure and dipping in the elderly: a longitudinal analysis for repeated measurements in home settings. (Yoshiaki Tai, 2019
  13. Water, skin and touch: migrant bathing Assemblages (Gordon Waitt & Louisa Welland, 2017)
  14. Effect of Warm Water Foot Bath on Fatigue in Patients Undergoing Hemodialysis. (Hagar Fathey Shafeik, 2018)
  15. Scientific Evidence-Based Effects of Hydrotherapy on Various Systems of the Body. (Mooventhan A. & Nivethitha L., 2014)
  16. The Thermal Effects ofWater Immersion on Health Outcomes: An Integrative Review. (Jiyeon An, 2019)
  17. Physical and Mental Effects of Bathing: A Randomized Intervention Study. (Yasuaki Goto, 2018)
  18. Interaction of mineral salts with the skin: a literature survey. (T. G. Polefka, 2012)

Leave a comment

All comments are moderated before being published