ŠALTALANKIAI IR ODA
Pavadinimo kilmė
Antikos laikais šaltalankio (lot. Hippophae rhamnoides, kai kur vadinamas siberijos ananasu) lapais ir šakelėmis Graikijoje buvo šeriami lenktyniniai arkliai, kadangi nuo jų arkliai tapdavo stambesni, tvirtesni, sveikesni. O graikų mitologijoje rašoma, kad Pegaso kailis ir karčiai pasakiškai žvilgėjo, nes jis misdavo šaltalankių lapais. Dėl šių priežasčių sukurtas hippophae genties pavadinimas – atskirai „hippo“ arklys ir „phaos“ švytėti – bendrai reiškiantis švytintis arklys.
Botaninės ypatybės
Šaltalankis yra Hippophae genties, Elaeagnaceae šeimos, dideliam šalčiui (iki – 40°C laipsnių) atsparus krūmas (kai kur medis), brandinantis oranžiniai–rudas uogas. Įprastai randamas Azijos ir Europos plotuose. Yra žinomos 7 rūšys, iš kurių Hippophae rhamnoides yra viena svarbiausių ir toliau skaidoma į dar 9 porūšes.
Seniau naudojamas...
Etnobazių duomenų tyrimai parodė, kad įvairios šaltalankio augalo dalys buvo plačiai naudojamos Azijos, Skandinavijos bei Baltijos regionuose: maistui ir kurui, medicinoje ir veterinarijoje, agrikultūroje ir įrankių gamybai,..
Kalbant apie seniausius žinomus šaltalankių panaudojimo būdus medicinoje mums reikėtų grįžti į antikos Graikiją ir peržvelgti Theofrasto bei Dioskorido veikalus. Arba nusikelti į Tangų dinastijos laikus (618 – 907 m. pr. Kr.) ir panagrinėti Tibetų klasikinę mediciną – "
Rgyud Bzi
" – keturiose farmakopėjos knygose. Tibetiečiai ir mongolai iš šaltalankio pagamintais preparatais gydė kosulį ir skrėpliavimąsi, gerino kraujotaką bei tvarkė žarnyno sutrikimus.
Kaip tai veikia?
Viename tyrimu atrasta, kad gulėjimas vonioje turi didesnį mentalinį ir fizinį pranašumą prieš prausimąsi duše.
Būtent mirkstant kūnas patiria hipertermiją, hidrostatinį spaudimą, plūdrumą ir klampumą.
Svarbiausias iš veiksnių – hipertermija, dėl kurio sušyla kraujas paviršinėse kraujagyslėse ir pakelia kūno vidinę temperatūrą per cirkuliaciją.
Dėl padidėjusios kūno temperatūros karščiui jautrūs neuronai yra sujaudinami, o šalčiui jautrūs slopinami, veikiant termoreguliaciniams centrams pagumburyje.
Tokiu būdu simpatinės nervų sistemos nervai slopinami, o parasimpatinės – stimuliuojami.
Širdies dažnis pakyla nuo 40% iki 50%, periferinio O2 kiekis padidėja, o periferinio CO2 kiekis sumažėja – šie pokyčiai stimuliuoja metabolizmą ir nereikalingų medžiagų šalinimą, todėl kūnas yra išvalomas ir atgaivinamas.
Oda priklauso nuo kraujotakos aktyvumo, todėl giliosios kraujagyslės aprūpina iš vidaus, o paviršinės iš išorės gaunamomis medžiagomis.
Dėl to iškelta teorija, kad kai kurie vitaminai ar mineralai gali sėkmingai patekti į kūną ir per odą. Pavyzdžiui, kremais, praturtintais vitaminų A, C ir E ar kitų antioksidantų.
Šiek tiek mažiau įrodymų rasta dėl cinko oksido, seleno ir titano dioksido įsisavinimo. Tačiau daugiau tyrimų rasta apie magnio, vario ir seleno prasiskverbimą iš Negyvosios jūros druskos.
MEDŽIAGOS UOGOSE
Bendrai kalbant H. Rhamnoides uogytės pripildytos vitaminais ir mineralais, monosacharidais, laisvosiomis ir riebiosiomis amino rūgštimis, karotenoidais, flavonoidais, steroliais ir dar begale kitų...
Pavyzdžiui, vien tik uogų minkštime galima rasti: zeaksantino, α-, ß- , γ- karotenų, glikopenų ir vitaminų PP, vit. B1, B2, B3, B6, vit. C , niacino, nikotinamino, folinės rūgšties,.. taip pat randama labai reto 5–hydroksitriptamino (5–HT), naudojamo potrauminės depresijos gydymui.
Vitaminai
Kol kas šaltalankio uogose randama ~14 vitaminų, iš kurių pagrindiniai yra A, C, D, E, F, K, P, ir B komplekso vitaminai (B1, B2, B3, B6). Labai didelis vit. C kiekiai priklauso nuo augalo aplinkos sąlygų, tokių kaip: klimatas, žemės sandara ir derlingumas, vandens bei saulės kiekiai ir pan. Todėl vit. C koncentracija nustatyta iki 900 mg%. Pavyzdžiui, Europinis šaltalankis uogose prikaupia tarp 120 ir 315 mg/100 g šviežiuose vaisiuose, tačiau augantis Alpėse prikaupia net 405 – 110 mg/100 g, o daugiausia surenka Kinijos šaltalankiai – jų uogose yra net 2500 mg/ 100 g.
Žinoma, reikia paminėti ir lipofilinius, riebaluose tirpius, antioksidantus – vitaminus A ir E, kurių koncentracija uogose nustatyta A iki 60 mg bei E tarp 110 – 160 mg šimte gramų.
Mineralai
Dažniausiai įvairių rūšių ar porūšių uogose randami šie elementai: Fosforas (P), geležis (Fe), manganas (Mn), boronas (B), kalcis (Ca), aliuminis (Al), silikonas (Si), kalis (K), azotas (N). Taip pat kiti tyrėjai yra radę vario (Cu), cinko (Zn), kadmio (Cd), natrio (Na), ličio (Li) bei švino (Pb).
Vitamino C
Fitosteroliai
Šaltalankių aliejai savyje slepia keletą stebuklingų fitosterolių: ergosteroliai, stigmasteroliai, lansteroliai, amirinai.
Vienas pagrindinių yra β-sitosterol (576,9 mg/ 100 g aliejaus) uogose, kuris užima net 57 – 83 wt% visų sterolių masės. Pastarasis kartu su kampesteroliu ir stigmasteroliu sudaro dižiausią 97 wt% masę.
Bendrai kalbant, steroliai, veikdami su ilgos grandies alkoholiais, suteikia šaltalankių aliejui audinius atkuriančių, priešuždegiminių ir priešmikrobinių, priešbakterinių ir priešvėžinių savybių.
Tiksliau tariant, steroliai padeda sustiprinti odos apsauginį sluoksnį, neleisdami aplinkos sąlygoms jo pažeisti. Taip pat sumažina iš epidermio prarandamo vandens kiekį, todėl gerina oos elastingumą bei stangrumą.
Mokslininkai aprašo ir tai, kad šaltalankių aliejus turi nedidelį kiekį liposomų (~ 1wt%), kurios pagerina bioaktyviųjų medžiagų prasiskverbimą į gilesnius sluoksnius, tarp jų ir keramidų, kurie užtikrina odos drėkinimą ir regeneraciją, minkštumą ir stangrumą.
Karotenoidai
Žinoma, karotenoidai yra tie, kurie suteikia uogoms tokią gražią geltonai-oranžiniai-rudą spalvą. Paties karoteno uogose gali būti nuo 15 iki 55 % iš visų karotenoidų, priklausomai nuo augalo kilmės vietos. Būtent beta-karoteno kiekiai vyrauja 100 – 500 mg/ 100 g uogų minkštimo aliejuose bei 20 – 100 mg/ 100 g sėklų aliejuose. Tuo tarpu kitų karotenoidų (likopeno, kriptiksantino, fizalieno ir zeaksantino) kiekis kartu gali siekti apie 180 – 250 mg%.
Vienoje apžvalgoje rašoma, kad rastuose tyrimuose pabrėžiama prevencinė bei gydomoji antioksidantų (karotenoidų, tokoferolių, flavonoidų) nauda prieš ligas, sukeltas oksidacinio streso.
Pastarosios sukeliamos reaktyviųjų deguonies formų (angl. reactive oxygen species, ROS), pvz., superoksido anijonai, vandenilio peroksidas ir hidroksilo radikalai – visi jie sukelia didelį oksidacinį stresą, stipriai siejamą su ŠKS ir kepenų ligomis, vėžiu ar kitomis lėtinėmis bei uždeginminėmis ligomis.
Tačiu būtent šaltalankių sėklų aliejus pasižymi labai stipriu oksidacinės žalos slopinimu. Šį fenomeną tyrėjai pagrindžia aliejuje esančių karotenoidų gebėjimu numalšinti sužadintas jautrinimo molekules ir pavienį deguonį (dioksigenas/ dioksinas, angl. singlet oxygen).
Vitamino E
Flavonoidai
Šaltalankių vaisiai pripildyti flavonoidų: flavan–3–oliai, katechinas, epikatechinas, galokatechinas, epigalokatechinas, kaempferolis, kvercetinas, izorhamnetinas, miricetinas, rutinas ir proanthocianidinai
Visi jie prisideda prie kūno ląstelių aktyvumo bei kovojimo su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais oksidacinį stresą mūsų kūnuose.
Paprasčiau sakant, flavonoidai padeda organizmui efektyviau funkcionuoti ir tuo pačiu saugoti nuo kasdienių stoksinų bei stresorių. Todėl flavonoidai dar žinomi ir kaip galingi antioksidantai.
Vieni tyrėjai kitais žodžiais pabrėžia, kad šaltalankių uogos turi didelę fenolių, ypač flavonolių, koncentraciją. Jie identifikavo 11 flavonolių iš aštuonių skirtingų Hippophae mongolica (Rousi) Tzvelev šaltalankio veislių uogų: 6 junginiai gauti iš izorhamnetino, 4 iš kvercetino ir 1 iš kaempferolio.
Kalbant apie tyrėjų pastebėjimus dėl šių fenolių paskirties, pastebėta, kad jie kartais elgiasi kaip prooksidantai (sukeliantys oksidacinį stresą), o kartais turi ir antioksidacinių, ir prooksidacinių savybių vienu metu.
Tokoferoliai
Tai yra organinių cheminių junginių klasė, iš kurių daugelis turi vitamino E aktyvumą. Dėl to daugelyje lietuvių kalbos tekstų rasite, jog būtetnt vit. E yra vadinamas tokoferoliu arba tokotrienoliu.
Ir sėklos, ir uogų minkštimas yra geri šios medžiagos šaltiniai. Iš viso tokoferolių bei tikotrienolių koncentracija 1 kilograme sėklų vyrauja tarp 100 ir 300 mg, o 1 kg šviežių uogų yra tarp 10 ir 150 mg.
Riebalų, organinės ir amino rūgštys
Apskritai sėklose riebalų/ aliejų yra ~ 10 %.
Svarbu paminėti, dėl didelio kiekio polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų deguoniui jautrių lipidų, pvz., karotenoidų ir tokoferolių, šaltalankių aliejus tampa jautresnis oksidacijai, o tai riboja jo panaudojimo galimybes. Dėl to patariama jį maišyti su kitais natūraliais konservantais.
Nustatyta, kad visoje uogoje (minkštimas, žievelė, sėkla,..) bendrą lipidų kiekį sudaro 23 – 40 % palmitino rieblų rūgštis, 20 – 53 % oleino r.r. ir 11 – 27 % palmitolio r.r. Tačiau žymiai didesnius polinesočiųjų r.r. kiekius (65 – 72 %) tyrėjai rado aliejuje iš minkštimo ir sėklų.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad uogų minkštimo ir žievelių aliejuje pagrindines r.r. sudarė oleino 20 – 40 %, palmitino 17 – 27 %, palmitolio 10 – 20 % bei linolio 10 – 20 %.
Vitamino A
Omegos:
Vienas norimiausių šaltalankių produktas yra sėklų aliejus, praturtintas nepakeičiamosiomis omega–3 ir omega–6 riebalų rūgštimis. Tai vienintelis aliejus, kuriame šių riebalų rūgščių santykis yra 1:1. Nemažiau svarbus ir uogų minkštimo aliejus, kuriame išskirtinai daug omega–7 riebalų rūgščių.
Palmitolio Rūgštis:
Ši rūgštis yra ne tik aliejų, bet ir odos sudedamoji dalis. Dėl to laikoma labai vertinga, lokaliai veikiančia medžiaga, gydant žaizdas bei nudegimus.
Tyrėjai pabrėžia, jog palmitolio rūgštis, būdama viena pagrindinių odos riebalų sudedamųjų dalių, yra tinkama naudoti veido ir kūno priežiūros produktų kūrimui arba kaip produktas savaime.
Šaltalankių aliejus pasižymi žemu peroksidavimosi (8,9) indeksu, galimu tarp 7,10 ir 111,87 – kuo mažesnis indekso skaičius, tuo didesnis aliejaus atsparumas oksidacijai.
Tačiau kitame tyrime teigiama, kad šaltalankių aliejus, gautas iš Lenkijos, pasiekė net 66,0 indeksą. Šios tyrėjų išvados patvirtina faktą, kad svarbios auginimo aplinkybės.
Linoleno Rūgštis (LA):
Turbūt tai viena svarbiausių r.r., reikalingų odai. Žemiau išvardintos pagrindinės šios r.r. funkcijos:
- LA reguliuoja odos metabolinius procesus;
- LA stiprina lipidinį epidermio barjerą, saugantį nuo transepiderminio vandens praradimo;
- LA veikia kaip tarpląstelinis cementas;
- LA rūgštis svarbi vandens pralaidumo barjerui odoje, kaip struktūrinis keramidų komponentas;
- Gama-linoleno rūgštis (GLA) užtikrina medžiagų transportaciją;
- GLA ir LA yra ląstelių bei mitochondrijų membranų sudedamosios dalys;
- Šios rūgštys sumažina po-uždegiminių medžiagų kiekį, atsiradusių dėl žalingos UV radiacijos; Sumažino nudegimų pažeidą, greitina lipidinio barjero regeneraciją epidermyje ir slopina dirglumą.
Fosfo- ir Gliko- Lipdai:
Viename tyrimų teigiama, kad bendras fosfolipidų kiekis šaltalankių aliejuje yra ~1 wt%, iš kurių masės lecitinas sudaro ~5,8 wt%.
Fosfolipidai ir glikolipidai minkština ir drėkina epidermį, gerina bendrą odos elastingumą, slopina uždegimą, skatina ląstelių atsinaujinimą.
Pavyzdžiui, jau minėtas lecitinas (fosfatidilcholinas) turi regeneracinių ir drėkinančiųjų savybių, be to lėtina senėjimo procesus ir šalina perteklinį sebumą (nuo veido, kūno ir plaukų odos).
NAUDA ODAI
Prieš vėžinės savybės
Prieš vėžinės savybėsBegalė fitofarmacinių preparatų, tiksliau, fenolio junginiai – proantocianidinai, kurkuminas, resveratrolis – suteikia reikšmingos naudos gydant vėžį.
Gerai įrodyta, kad didesnis fenolio junginių, ypač procianidinų ir flavonoidų, suvartojimas yra susijęs su mažesne vėžio rizika.
Šaltalankiai pasižymi plačiu biologinio ir farmakologinio aktyvumo spektru, įskaitant priešvėžines savybes. Yra žinoma, kad šių junginių yra skirtinguose organuose ir jų produktuose, ypač sultyse ir aliejuje.
Augaliniai aliejai atlieka svarbų vaidmenį biologinėje ląstelių membranose esančių eikozanoidų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboxanų, leukotrienų) sintezėje.
Mokslas teigia, kad nesočiosios reibalų rūgštys, ypač iš omega–3 grupės, slopina neoplastinių navikų vystymąsi, neoplastinio audinio augimą ir vėlesnes metastazes.
Priešnavikinis šaltalankių aliejaus aktyvumas siejamas su jame randamais fenoliais (flavanoidai: keampferolis, kvercetinas, izorhamnetinas), kurie saugo ląsteles nuo oksidacinio streso žalos, galinčio sukelti genetines mutacijas ar vežinių susirgimų.
Vieno mokslinio tyrimo išvadose rašoma, kad šaltalankio sėklų aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, tokoferolių ir karotenoidų, pasižyminčių antioksidaciniu aktyvumu.
Sebumo išskyrimo kontrolė
Tepant šaltalankių aliejų tiesiai ant odos galima sušvelninti aknę, dėl to atsiradusias pigmetines dėmeles ir randelius, suvienodinti odos spalvą ir padėti išgydyti aknės sukeltus uždegiminius pažeidimus.
Sebocitų ląstelės, esančios riebalinėse liaukose, suirdamos išskiria sebumą per holokrininę sekreciją. Sebumas tai klampus skystis, sudarytas iš skvaleno, vaško esterių, trigliceridų, laisvųjų riebalų rūgščių, cholesterolio esterių ir laisvųjų sterolių.
Dėl per stiprus riebalinių liaukų aktyvumo, pasireiškiančio vienodai ir vyrams, ir moterims, išskiriama per daug sebummo, kuris ir sukuria riebaluotą odos paviršių. Tokiai odai būdingas blizgumas, riebumas, platesnės poros, sukeliantys nemažai nepatogumų, o kartais gali pereiti ir į acne vulgaris ar seborėjinį dermatitą.
Tyrimuose teigiama, kad šaltalankių uogų ekstraktas ar aliejus efektyviai sumažina perteklinio sebumo kiekį. Tai galima pagrįsti specifinių medžiagų bioaktyvumu: polifenoliais (katechinai, chlorogeninės rūgštys, proantocianidinai, flavonoliai) ir riebalų rūgštimis (oleino, palmitino, palmitolio, linolo).
Sėklų aliejus turi dar porą papildomų lauro ir pentadekano riebalų. Būtent jos sudarytos iš nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios pastebimai gerina odos struktūrą, išvaizdą ir atspalvį, dėl sinergetinio efekto – plazmos cirkuliacijos pagerinimo tam, kad oda gautų reikiamą kiekį medžaigų ir deguonies bei būtų pašalinti toksinai. Nesošiosios riebalų rūgštys tikslingai veikia tik pasiekusios giliuosius odos sluoksnius ir paverčiamos į prostaglandinus.
Įrodyta, kad linolo rūgtšis (LA), kaip tarpląstelinio „cemento“ sudedamoji dalis, yra labai svarbi ląstelių regeneracijai ir odos riebalinių liaukų funkcijos reguliavimui.
Tyrimų dėka pastebėta, kad žemas linolo r. kiekis būdingas asmenims su į akne likusia oda. Todėl produktai su LA naudojami probleminei ir riebaluotis linkusiai odai prižiūrėti, kadangi jos dėka lengviau išsivalo poros, sumažėja inkštirų bei susireguliuoja sebumo išskyrimas.
Svarbu paminėti ir tai, kad šaltalankių aliejuje rastos LA nėra sintetinamos žmogaus kūne.
Žaizdos, nudegimai, nušalimai,...
Dar viena rūgštis yra ir šaltalankių aliejaus, ir odos sudedamoji dalis – palmitolio rūgštis, kuri laikoma vertinga lokaliai naudojama medžiaga, gydant nudegimus ir žaizdas.
Pavyzdžiui, viename tyrime pastebėta, kad šaltalankių aliejaus emulsija paskatino pažeistų ląstelių epitalizaciją. Manoma, kad būtent šis mechanizmas yra regeneruojantis ir slopinantis uždegimus, nes atrankos būdu slipona begalę arachidono rūgšties paliktų leukotrienų.
Šaltalankių aliejus, teigiama, turintis mitogeninio potencialo ir dalyvauja fibroblastų bei keratinocitų proliferacijos procese žaizdos vietoje. Kadangi jis gali paskatinti naujų kapililarų kūrimąsi ir struktūrinį atkūrimą, formuojant granuliacinį audinį. Gydymas sėklų aliejumi parodė endogeninių antioksidantų kiekio padidėjimą bei radikalų produkcijos sumažėjimą nudegimo sukeltų žaizdų vietose.
Psoriazė ir kitos odos ligos
Mokslas teigia, kad trūkumas ar nepakankamumas gama–linoleno rūgštis (GLA) gali sukelti odos išsausėjimą, dehidraciją, kietumą ir jautrumą pažeidimams – o visa tai galiausiai privestų prie rimtesnių odos ligų. Pastebėta, kad odos alergizavimas ir senėjimas, uždegimai ir infekcijos gali būti slopinami šaltalankių aliejaus pagalba, kadangi jame gausu GLA.
Tiksliau tariant, šaltalankių aliejus gali apsaugoti arba padėti išgydyti dermatologines ligas: atopinę egzemą, psoriazę, chloazmą, kserodermą ar pasikartojantį dermatitą.
Psoriazė – tai dažna odos sisteminė uždegiminė liga, sukelianti pokyčių odoje, dėl kurių jaučiamas niežulys, deginimas bei skausmas. Svarbiausia yra vengti lėtinio uždegimo, kuris yra pagrindinė psoriazės atsiradimo priežastis. Kadangi tai siejama su uždegimą skatinančių ląstelių (monocitai, neutrofilai, T–ląstelės) pagausėjimu odoje. Būtent šios ląstelės pagreitina uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, išskirdamos citokinų bei reaktyviojo deguonies ir azoto rūšis.
Psoriazės gydymui tyrėjai pasirinko pasirinko šaltalankių uogų minkštimo ekstraktą, kuris puikiai suveikė numalšindamas nemalonius pojūčius ir slopindamas uždegimą.
Pastebėta, kad šaltalankių ekstraktas padėjo gydant plaukų slinkimą ir paskatino naujų plaukų augimą.
Šaltalankių aliejuje gausu Jums jau žinomos palmitolio rūgšties, skatinančios žaizdų gijimą ir slopina uždegimą, moduliuodama uždegimą palaikančių citokinų aktyvumą.
Kalbant apie atopinį dermatitą, jo gydymo pagerėjimas pastebėtas naudojant šaltalankių sėklų aliejų, kadangi plazmos fosfolipiduose padidėjo gama–linolo, linolio ir eikozapentaeno rūgščių kiekiai.
Raukšlės ir išsausėjimas
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad augaliniai kremai, į kurių sudėtyje įtrauktas šaltalankių uogų ekstraktas ar aliejus, gali tapti veiksminga alternatyva lėtinant senėjimo procesus, atkuriant odos elastingumą ir iš esmės drėkinant odą.
Viename tyrimų dalyvavo 60 moterų (60 – 70 m.), atsitiktiniu būdu suskirstytos į 2 grupes: pirmoji naudojo šaltalankių aliejaus papildus, antroji odą tepė veido kremu su šaltalankių sėklų aliejumi 2 kartus per dieną. Tyrimas tęsėsi 3 mėnesius, kurių pradžioje ir gale testuotas odos drėgnumas, elastingumas, paviršiaus nelygumai, šviesumas ir storis.
Drėgnumas padidėjo iki 48,6 % naudojant papildus ir iki 30,5 % tepant kremą. Elastingumas padidėjo iki 25,8 % naudojant papildus ir iki 21,9 % tepant kremą. Paviršiaus nelygumų sumažėjo ~ 9,2 % naudojant papildus, tačiau tepant kremą rasti nereikšmingi pokyčiai, tačiau oda tapo reikšmingai šviesesnė, skaitesnė ir storesnė dėl kremo. Be to tie patys tyrėjai pabrėžia, kad dalyvių odoje sumažėjo melanino kiekiai bei eritema (paraudimas).
Šiuos pagerėjimus galima paaiškinti sinergistiškai veikiančių medžiagų aktyvumu: tokoferolių, tokotrienolių, karotenoidų, vitaminų C ir E – visi jie veikia kaip antioksidantai prieš oksidacinio streso daromą žalą, kuri pasireiškia odos snėjimu ir drėgmės praradimu.
Ypatingai svarbus vitaminas C, kuris veikia kaip dermos fibroblastų stimuliatorius, kad šie sintetintų kolageną, atsakingą už vandens molekulių išsaugojimą odoje.
Trigliceridai, viena pagrindinių medžiagų šaltalankių aliejuje, dėl turimų riebalų rūgščių tampa atsakingi už epidermio drėkinimą, sukuriant okliuzinę plėvelę odos paviršiuje.
Pagrindinė sočiųjų riebalų rūgščių funkcija odos metabolizmo procesuose yra suteikti jai reikiamo turgoro, stangrumo, lygumo bei minkštumo. Jos taip pat sustiprina odos apsauginį barjerą, sukurdamos okliuzinį efektą, kad būtų išsaugota kuo daugiau drėgmės.
Omega (3, 6, 9) riebalų rūgštys sumažino odos prarandamo vandens kiekį, nes didina dgrėmę odoje. Nesočiosios riebalų rūgštys aktyvina receptorius, stimuliuojančius apsauginio barjero ir baltymų sintezę – natūralaus drėkinimo faktoriaus pirmtakai.
Regeneracija ir ne tik...
Šaltalankių aliejus turi nemažai retos palmitolio rūgšties – odos lipidų sudedamoji dalis, stimuliuojanti regeneracinius procesus epidermyje ir greitinanti žaizdų gijimą. Kitaip tariant, aliejus geba aktyvuoti fiziologines odos funkcijas, dėl kurių mažėja randai ir atsikuria odos ląsteles. Tai aiškinama kolageno sintezės ir struktūrų atsikūrimo aktyvavimu. Tyrėjai pastebi, kad šaltalankių aliejus ne tik greitina žaizdų gijimą, bet ir gydo nekrozinį (mirusį) audinį.
Šie mechanizmai siejami su nesočiosiomis (omega–3 ir omega–6) riebalų rūgštimis, karotenoidais bei tokoferoliais, stimuliuojančiais fibroblastų proliferaciją, kolageno biosintezę ir specifinių matrikso–metaloproteinazių išskyrimą, kurie sukelia audinių atkūrimą ir angiogenezę (naujų kraujagyslių kūrimąsi).
Apsauga nuo saulės
Žinoma, kad didelis kiekis odoje absorbuojamos UVB (ultravioletiniai B tipo spinduliai, kurių ilgis 280 – 320 nm) ir UVA (ultravioletiniai A tipo; 320 – 400 nm ilgio) skleidžiamos energinės radiacijos gali sudirginti odos vientisumą palaikančius mechanizmus, sukelti patologinius pokyčius odoje ar netgi paskatinti vėžio vystymąsi.
Deja, bet bangų ilgis didelio skirtumo nelemia, kadangi abiejų tipų spinduliai prasiskverbia į giliuosius epidermio ir dermos sluoksnius. UV radiacija skatina reaktyvaus deguonies rūšių gamybą bei trikdo antioksidantų veiklumą odos ląstelėse. UV spindulių sukeltas oksidacinis stresas greitina kolageno nykimą ir modifikuoja elastina, o tai paankstina odos senėjimą.
Tačiau mokslas siūlo vieną iš išeičių – naudoti šaltalankių aliejų, kadangi jame yra daug Jums jau žinomų antioksidantų, iš kurių karotenoidai dar ir stimuliuoja kolageno sintezę, o fitosteroliai reguliuoja uždegiminius procesus bei turi priešvežinių savybių.
Svarbu priminti ir tai, kad šaltalankių aliejus prisideda prie reaktyvaus deguonies rūšių sumažinimo, kadangi jis geba atrinkti ir padeda pašalinti laisvuosius radikalus. Aliejus taip pat stiprina antioksidacinių enzimų aktyvumą.
Visi aukščiau išvardinti mechanizmai galimai yra rezultatas stipresnio fibroblastų jautrumo išorės veiksniams, pvz., UVA ir UVB spindulių sukeltam oksidaciniam stresui, ir antioksidacianms veiksniams aliejuje. Dėl to fibroblastai gali greičiau sureaguoti į oksidaciją, efektyviau veikti su antioksidantais ir sumažinti žalą odos ląstelėms.
APIBENDRINIMAS
Išnagrinėjus nemažai mokslinių tyrimų galima teigti, kad šaltalankių aliejus pasiekia skirtingus odos sluoksnius, nes savyje turi didelę bioaktyvių medžiagų įvairovę. Pastarosios suteikia aliejui bei juo praturtintoms odos priemonėms ypatigų savybių:
- Sukuria okliuzinę odos plėvelę ir stiprina apsauginį (lipidinį) odos barjerą;
- Šalina negyvas odos ląsteles, skatina pažeistųjų regenraciją bei naujų ląstelių sintezę;
- Sulygina odos toną, šaliną pigmentines dėmes;
- Skatina kolageno sintezę ir saugo elastino skaidulas nuo pažeidimų;
- Lygina odą, stabdydamas senėjimo procesus, ir todėl mažina raukšlėtumą;
- Saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio, ypač nuo UV spinduliuotės;
- Veikia kaip stiprus antioksidantas, nes mažina oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų žalą;
- Stangrina odą bei gerina jos elastingumą;
- Skatina metabolinius procesus;
- Padeda odai išsaugoti turimą drėgmę bei suteikia jos papildomai;
- Greitina žaizdų ir randų gijimą;
- Saugo nuo vėžio ir padeda odai atsigauti po chemo- ar spindulinės terapijos.
Svarbiausia tai, kad šį aliejų galima saugiai naudoti ne tik kaip maistinį papildą, bet ir tepti tiesiai ant odos ar įtraukti į odos priežiūros ar kosmetinių priemonių receptūras.
Šaltalankiai Klein‘s Organic produktuose
Mes užsakome CO2 būdu išgaunamą šaltalankių uogų minkštimo aliejinį ekstraktą iš Vokietijos:
https://www.alexmo-cosmetics.de/Sanddornfruchtfleisch-CO2-Extrakt-organic-500ml
Tikimės, kad sezono metu gausime ekologiškai augusių šaltalankių uogų sėklų bei minkštimo ir jau kitais metais galėsime spausti aliejų patys.
Produktai, kuriuose naudojami šaltalankiai:
ŠALTINIAI
LIETUVIŲ KALBA:
- https://www.gamtoskvapai.lt/blogas/saltalankiu-aliejus/
- https://gamtosgrozioformule.lt/saltalankiu-aliejus-i-pagalba-sprendziant-odos-problemas/
- https://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/oranzinis-vaistas-nuo-simto-ligu-1247889/
- https://iday.lt/sportas-ir-sveikata/grozis/saltalankiu-aliejus-jusu-odai/
- https://www.vlmedicina.lt/lt/saltalankiai-atjauninantis-organizma-stebuklas
ANGLŲ KALBA:
- Composition and physiological effects of sea buckthorn (Hippophaë) lipids (Baoru Yang, 2002) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S092422440200136X
- Sea buckthorn seed oil protects against the oxidative stress produced by thermally oxidized lipids (Alam Zeb , 2015) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0308814615004161
- Important Therapeutic Uses of Sea Buckthorn (Hippophae): A Review (Alam Zeb, 2004) iš: https://pdfs.semanticscholar.org/d9fd/58dfc899dd20974bbb148062a40594d063c4.pdf
- The in vitro and in vivo antioxidant properties of seabuckthorn (Hippophae rhamnoides L.) seed oil (Hung-ChihTing, 2011) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0308814610011544
- The Effect of Sea Buckthorn (Hippophae rhamnoides L.) Seed Oil on UV-Induced Changes in Lipid Metabolism of Human Skin Cells (Agnieszka Gęgotek, 2018) iš: https://www.mdpi.com/2076-3921/7/9/110
- Effects Of Oral Supplementation And Topical Application Of Supercritical Co2 Extracted Sea Buckthorn Oil On Skin Ageing Of Female Subjects (Baoru Yang, 2009) iš: https://naturalingredient.org/wp/wp-content/uploads/ART.N__2.pdf
- Medicinal and therapeutic potential of Sea buckthorn (Hippophae rhamnoides L.) (Geetha Suryakumar, 2011) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874111006945
- The beneficial health aspects of sea buckthorn (Elaeagnus rhamnoides (L.) A.Nelson) oil. (Beata Olas, 2018) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874117332488
- Why is sea buckthorn (Hippophae rhamnoides L.) so exceptional? A review. (Zuzana Ciesarová, 2020) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0963996920301952
- Characterization Of Seabuckthorn Oil Emulsion. (Snezana Cupara, 2012) iš: https://mmsl.cz/pdfs/mms/2012/02/02.pdf
- Sea Buckthorn Oil—A Valuable Source for Cosmeceuticals. (Marijana Koskovac, 2017) iš: https://www.mdpi.com/2079-9284/4/4/40
- Effect of Oil Content and Emulsifier Type on the Properties and Antioxidant Activity of Sea Buckthorn Oil-in-Water Emulsions. (Hongxia Zheng, 2020) iš: https://downloads.hindawi.com/journals/jfq/2020/1540925.pdf
- Abundance of active ingredients in seabuckthorn oil. (Aleksandra Zielińska & Izabela Nowak, 2017) iš: https://link.springer.com/content/pdf/10.1186/s12944-017-0469-7.pdf
- Sea buckthorn (Hippophae rhamnoides L.) as a plant for universal application. (Adrianna Rafalska, 2017) iš: http://psjd.icm.edu.pl/psjd/element/bwmeta1.element.psjd-6f93d579-0285-4b46-8f3a-16a9281dbad7;jsessionid=CCB40A7B8F6E15F7881DBFBAF4681B35
- Cytokines Driven Anti-Inflammatory and Anti-Psoriasis Like Efficacies of Nutraceutical Sea Buckthorn (Hippophae rhamnoides) Oil. (Acharya Balkrishna, 2019) iš: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fphar.2019.01186/full
- Knyga “Vegetable fats and oils” (Sabine Krist, 2020) iš: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-030-30314-3_105
- Ethnomedicinal uses, phytochemistry and dermatological effects of Hippophae rhamnoides L.: A review. (Swati Pundir, 2021) iš: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874120333195
- The Anticancer Activity of Sea Buckthorn [Elaeagnus rhamnoides (L.) A. Nelson] (Beata Olas, 2018) iš: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fphar.2018.00232/full
